Ne taip seniai Lietuvoje kilusios aistros dėl daržovėse esančių nitratų iš tiesų uždavė daugiau klausimų nei davė atsakymų. Žemės ūkio specialistai tikina, kad be nitratų negalima išauginti nė vieno augalo, o jų kiekis priklauso ne tik nuo tręšimo mastų, bet ir nuo oro sąlygų. Be to, tyrimai rodo, kad ekologiškose daržovėse nitratų gali būti netgi daugiau nei tręštose.
Mėšlu pertręštose daržovėse nitratų būna daugiausiai
Sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas dr. Pranas Viškelis pabrėžė, kad bet koks augalas, tiek augintas ekologiškai, tiek neekologiškai, be nitratų augti negali. Nitratai augale virsta amino grupėmis, pastarosios – aminorūgštimis, o šios – baltymais.
„Joks augalas neaugs, jeigu iš dirvožemio negaus azoto medžiagų, kurios jį maitina. Kitas klausimas, kiek nitratų augale gali būti. Didele dalimi tai priklauso ir nuo oro sąlygų. Pavyzdžiui, jei nėra saulės, nevyksta normali biosintezė, t. y. iš šaknų nitratai keliauja, tačiau baltymams gaminti nepanaudojami, todėl lieka augale. Jei dienos gražios, net ir daug tręšiant nitratų augale galima daug nerasti, tačiau jis augs greitai ir bus biologiškai vertingas. Taigi negalima teigti, kad nitratų kiekis daržovėse priklauso tik nuo tręšimo. Ekologiškoje produkcijoje taip pat randama labai daug nitratų. Nieko nepadarysi – tai natūrali augalo organizmo funkcija“, - aiškino pašnekovas.
Anot mokslininko, 3,7 mg nitratų mūsų kūno kilogramui norma bei leistinos ribos salotinėse daržovėse nustatytos, viena vertus, atsižvelgiant į tai, kiek nitratų augalai kaupia, kita vertus, kiek vienos ar kitos daržovės žmogus per parą gali suvalgyti. Pavyzdžiui, kad pasiektume 3,7 mg ribą, salotų per parą reikėtų suvalgyti kibirą.
„Kita vertus, svarbu, kiek tose pačiose daržovėse yra vitamino C. Mat pastarasis neutralizuoja nitratus. Vienas vitamino C svorio vienetas sunaikina tris atitinkamus vienetus nitratų. Kilograme salotų vidutiniškai yra 82 mg vitamino C, tai reiškia, kad 246 mg nitratų galime nubraukti. Taigi valgant vaisius ir daržoves, o jie visi turi vitamino C, į mūsų organizmą patenka kur kas mažesnis nitratų kiekis.
Beje, nitratai, be neigiamo savo poveikio, turi ir teigiamą. Egzistuoja ne vienas vaistas su nitratais, kadangi jie plečia kraujagysles. Aš asmeniškai nesureikšminu nitratų kiekio. Aišku, būtų geriau, kad jų būtų mažiau, bet dėl jų bijoti valgyti daržoves ir vaisius taip pat nereikėtų. Tuomet tikrai įsigysime daug sveikatos problemų“, - teigė pašnekovas.
Kaip išsirinkti ūkininką?
Paklaustas, kaip turguje išsirinkti kokybišką daržovę, P. Viškelis patarė per kokius nors ūkininkų renginius ar spaudą, susirasti žinomą ūkininką, kuris neslėptų savo ūkininkavimo metodo.
„Jei tokio ūkininko neturite, dabar darosi populiari išskirtinės kokybės produkcija, žymima ženklu su užrašu „kokybė“. Nežinau, ar tokios produkcijos galima rasti turguje, tačiau tokių sertifikuotų ūkių tikrai yra. Tai absoliuti garantija, kad produktas bus kokybiškas. Jis nebus ekologiškas. Ekologija – ūkininkavimo būdas, kurio metu nenaudojamos jokios cheminės priemonės, tačiau ekologijos ženklas mums nieko nesako apie produktų kokybę. Ten gali būti be galo daug nitratų, mažai vitamino C ir pan., nes augalas negavo pakankamai valgyti ir vargo. Kalbant apie išskirtinės kokybės produkciją, žiūrima į produkto cheminę sudėtį, taigi ir į biologinę vertę“, - aiškino pašnekovas.
Soduose ar nedideliuose ūkeliuose išaugintas daržoves mokslininkas taip pat vertina gerai, tačiau turguje įspėja būti atsargiems.
„Ar galime būti tikri, kad turguje bobutė parduoda savo produkciją? Gal ji tiesiog stovi už prekystalio, o jos sūnus daržoves veža iš Lenkijos, iš absoliučiai chemizuoto ūkio. Turgavietėje pardavinėjantys ūkininkai turi turėti pažymėjimą, kad jie turi ūkį, bet tai taip pat nėra kokybės garantija. Ūkį jie gal ir turi, bet daržoves veža ne iš jo“, - teigė P. Viškelis.
