Keistas klausimas, ar ne? Juk aišku, kad žmogui. Tačiau neretas skeptikas mano, ir netgi spaudoje pasitaiko žinovų straipsnių, kad ekologiškumas - tai tik rinkodaros triukas; pats produktas esą niekuo iš esmės nesiskiria, o žmonės juos perka paprasčiausiai dėl mados.

Tikra tiesa, kad rinkodara naudojasi dėkingu ekologijos įvaizdžiu kur tinka, ir kur netinka. Tačiau ekologiška žemdirbystė ir ekologiškų produktų rinka atsirado būtent dėl esmės, ne dėl viešųjų ryšių. Jos atsirado dėl žmonių susirūpinimo gamta ir savo sveikata.

Beje, verta paminėti, kad šių produktų paklausa ES rinkoje bendrai paėmus yra didesnė nei pasiūla, kitaip sakant, yra daugiau norinčių ekologiškas prekes pirkti nei galinčių pagaminti. Taigi kodėl žmonės nori ekologiško maisto, kosmetikos ir kitų dalykų?
 
Pirmas rūpestis yra sveikata. Ir rūpi ji įvairiais aspektais. Pats aiškiausias ir rimčiausias privalumas yra tas, kad ekologiški produktai yra be nuodų. Įprastinėje žemdirbystėje kuo plačiausiai naudojami pesticidai ir herbicidai, skirti piktžolėms ir kenkėjams nuodyti. Kad ir nedaug jų ten būtų, bet žiurkių nuodai nepuošia jokio patiekalo a nei kremuko. Ekologiškuose produktuose nėra GMO – sertifikuojant tikrinamas sėklos integralumas.

Žmones kamuojančių alergijų mastas yra didžiulis, ir jis tik auga. Gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio keista siekti natūralumo, kai visi puikiai žino, kad natūralūs produktai (pvz., medus, riešutai, pomidorai ir kt.) gali būti stiprūs alergenai. Tačiau tai yra tik pusė tiesos. Žmonės tampa alergiški tuomet, kai užsiteršia, o nuolat vartodami sintetinius kremus, šampūnus bei perdirbtą maistą su sintetiniais priedais, jie būtent tai ir daro. Be to šiandien jau visiškai aišku, kad nemaža dalis sintetinių medžiagų pačios yra stiprūs alergenai bei kitų nepageidaujamų organizmo reakcijų sukėlėjai. Dėl to nenuostabu, kad iš įprastinėje maisto gamyboje leidžiamų naudoti šimtų maisto priedų (kvapiklių, dažiklių, tirštiklių, emulsiklių, konservantų), į ekologiškus produktus galima dėti tik kelias dešimtis. Sąrašas medžiagų, kurias galima dėti į natūralią ir ekologišką kosmetiką, higienos ir švaros priemones, taip pat smarkiai ribotas.
dr. Guoda Azguridienė
Žmonės tampa alergiški tuomet, kai užsiteršia, o nuolat vartodami sintetinius kremus, šampūnus bei perdirbtą maistą su sintetiniais priedais, jie būtent tai ir daro.
  

Antras rūpestis yra pilnavertė mityba. Kadangi gamtoje niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta, tam, kad augalas turėtų mums naudingų medžiagų (kalio, magnio, geležies, vitaminų ir pan.), jis turi gauti iš dirvožemio visko, ko jam reikia. Industrinėje žemdirbystėje tai sprendžiama naudojant trąšas. Bet trąšos pamaitina augalą tik tam tikrais mikroelementais (pvz., kalio trąšos kaliu, fosforo – fosforu). Mityba trąšomis niekada nebūna pilnavertė, nes augintojas negali žinoti, ko ir kiek individualiam augalui reikia.

Normaliai augalas minta jam būdingoje normalioje ekosistemoje – su augalais - kaimynais, paukščiais, gyvūnais ir pan. Todėl ekologinėje žemdirbystėje neleidžiama auginti vienos rūšies kultūrų ar gyvulių, reikalaujama palikti nedirbamos žemės plotus ir pan. Žinoma, ekologiška kokybė neprilygsta gamtinei, bet gerokai lenkia įprastinę - industrinę.

Trečias rūpestis yra gamtosauga. Ekologiniai ūkiai negali būti dideli. Jau vien dėl to jie mažiau pažeidžia ekosistemą. Be to, kaip jau minėta, negalima auginti monokultūrų ir būtina išsaugoti daugiau natūralios gamtos. Ekologiškus produktus privaloma pakuoti į perdirbamą pakuotę, kurioje negali būti chloro (pvz., PVC).

Ketvirtas rūpimas dalykas yra skonis ir efektyvumas. Žinia, visose produktų grupėse yra geresnių ir blogesnių pavyzdžių. Tačiau geros kokybės ekologiški produktai yra pastebimai skanesni ir visaip kitaip malonesni. Kodėl taip yra, gali būti kelios priežastys.

Visų pirma užauginimo ir pagaminimo sąlygos. Kiekvienas juk atskiria ant plėvelės tirpaluose po lempomis išaugintą pomidorą, kuriuos tenka valgyti žiemą, nuo tikro žemėje po saule išaugusio pomidoro. Tačiau kiekvieno produkto gamyboje yra ir gamtos, ir žmogaus indėlis. Tikri ekologiškos produkcijos augintojai bei gamintojai (aš nekalbu apie tuos, kurie tai daro siekdami didesnių ES paramos išmokų) kitaip žiūri į darbą, ir į savo gaminį. Dažnai tai yra šeimos ūkiai bei įmonės, kuriose dirba patys savininkai. Jiems tai nėra tik pragyvenimo šaltinis, bet pačių pasirinktas gyvenimo būdas. Jie džiaugiasi gamta, savo darbu ir kūriniais ir tuo dalinasi. Džiaugsmas tas turi skonį, kuris žmonėms labai patinka.