Šiemet pradėta įgyvendinti nacionalinė mokslo programa „Saugus ir sveikas maistas“. Vis dėlto tikro proveržio, kaip pripažino programos vykdymo grupės vadovė, Vilniaus universiteto biologė, profesorė Izolda Pašakinskienė, po pirmojo konkurso dar nematyti, rašo „Lietuvos žinios“.
Lietuvos mokslo taryba, įvertinusi pirmajam rpogramos konkursui pateiktus 20 projektų, atrinko devynis, labiausiai atitinkančius keliamus tikslus ir uždavinius. Jie gaus valstybės finansavimą. Iš 2,8 mln. litų, skirtų šiems metams, liko nepanaudota 800 tūkst. Naujas kvietimas teikti paraiškas numatytas kitąmet.
„Kalbėkime paprastai ir atvirai: maisto kokybė nuo pirmos grandies iki paskutinės, ypač maisto produktų pakavimas, saugojimas, laikymas prekybos centruose, kelia daug klausimų, ir tyrėjams tikrai būtų kas veikti. Tačiau fundamentaliųjų mokslų atstovams, turintiems savo temas ir įdirbį, persiorientuoti į kasdienybę, į parduotuvių lentynas, nėra paprasta“, - pabrėžė programos vykdymo grupės vadovė. - „Nors būtent ten pirmiausia ir reikėtų paleisti tyrėjus. Pasigedome aktualių temų. Kai kurie atmesti projektai buvo aktualūs, tačiau ne visai tinkamai parengti. Juk negalima skirti milijonų, kai nėra rimto pagrindo.“
Pavyzdžiui, nepateikta nė vieno projekto apie maisto priedus, nors vartotojams būtų labai svarbus mokslininkų žodis. Daugiau galėjo būti ir projektų, skirtų maisto produktų saugai bei įvairių ligų, sukeliamų bakterijų per maisto produktus, prevencijai. Reikėtų išsamių fungicidų ir herbicidų poveikio žmogui bei aplinkai tyrimų, tačiau kol kas tokių projektų nesulaukta.
Anot I. Pašakinskienės, maisto kokybė ir visavertis maistas visada buvo ir dabar yra kasdienė visų problema.
„Pirmiausia, žinoma, žaliavų kokybė, jų funkcinių komponentų įvairovė ir naudingumas mūsų sveikatai. Kitas dalykas - augalinės ir gyvulinės kilmės žaliavų perdirbimas, kaip veikia vienokia ar kitokia technologija, ar ji pagerina maistą, o gal priešingai - sumenkina jo vertę. Trečias, pats baisiausias dalykas, kad maisto produktai, sandėliuojami ir saugomi, kol pasiekia vartotoją, gali būti užkrėsti patogeniniais mikroorganizmais ar net kokiomis nors kenksmingomis cheminėmis medžiagomis. Visose šiose pakopose mokslininkai turi, ką veikti: reikalingos geresnės žaliavos, jų perdirbimo technologijos turi būti tinkamos ir, žinoma, būtinas vykusiai parengtas maisto produktų sandėliavimas“, - tyrimų kryptis vardijo prof. I.Pašakinskienė.
Pagal parengtus projektus bus tiriami sodo ir daržo produktų kokybei jų auginimo ir laikymo būdų bei technologijų daroma įtaka, tarprūšiniai sodo augalų hibridai, mikrožalumynų auginimas dirbtinėje šviesoje, retesniųjų uoginių augalų bioaktyvių komponentų kitimas priklausomai nuo genotipo ir aplinkos, žmonių kampilobakteriozės prevencija. Taip pat parengti projektai, susijęs su pastarąjį dešimtmetį visame pasaulyje didelį susidomėjimą keliančiu funkcionaliuoju maistu ir projektas, skirtas tradicinio maisto kokybei ir biologinei vertei didinti.
Pirmojo kvietimo devyni projektai bus įgyvendinami trejus - ketverius metus. Nacionalinei mokslo programai iš viso numatyta 20 mln. litų, rašo „Lietuvos žinios“.
