Daugiabučių namų renovacija gali pajudėti iš mirties taško. JAV verslininkai daugiau nei pusė amžiaus naudoja modelį, pagal kurį gyventojų namai renovuojami be jokių finansinių įsipareigojimų gyventojams. Ar tai įmanoma Lietuvoje? Taip, - teigia tyrimą atlikę specialistai.

Dabartinė modernizavimo programa gyventojų nevilioja

Šiuo metu Lietuvoje veikia Europos Sąjungos namų renovavimo iniciatyva „Jessica“. Pagal ją valstybė kompensuoja visas atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo ir statybos techninės priežiūros išlaidas. Vis dėlto daugiabučio namo gyventojams tenka imti keliasdešimties tūkstančių litų paskolą norint susimokėti už patį darbų atlikimą. Gera žinia ta, jog paskolos įmokos, net ir sudėtos su šildymo sąskaita bei palūkanomis po renovavimo dažniausiai neviršija anksčiau buvusių išlaidų, tačiau renovuotų namų šalyje vis dar nėra tiek daug, kiek tikėtasi.

Suvokdami, jog niekam nepatinka dideli finansiniai įsipareigojimai arba kalbos apie didelius pinigus plaukiančius iš kišenės, JAV verslininkai praėjusio amžiaus viduryje sugalvojo modelį, pagal kurį parengti įstatymo projektai jau guli Energetikos ministerijos valdininkų stalčiuose.

Ministerijos ir tyrimą atlikusios įmonės atstovai užsimena, kad šis būdas greičiausiai gerokai stumteltų į priekį šiuo metu įstrigusius senų daugiabučių renovavimo darbus.

Europa renovuojasi, Lietuva - svarsto

Energetinių paslaugų bendrovės gali užsiimti ir komunalinio ūkio, ir transporto sektoriaus optimizavimu, tačiau kol kas daugiausia kalbama apie pastatų renovavimo sritį – šių pokyčių Lietuvai reiktų pirmiausia. Europa jau sėkmingai renovuojasi, o Vokietijoje veikia apie 480 EPB (Energetinių paslaugų bendrovių), tačiau Lietuvoje toks projektas - vis dar „svarstymų“ lygmenyje.

Energetinių paslaugų bendrovės veikia tokiu principu: konkrečiam gyvenamajam namui pasiūloma ir atliekama renovacija. Tai gyventojams nekainuoja nieko, išskyrus tam tikrus nepatogumus dėl remonto darbų.
 
Gyvetojai ir toliau už šilumą moka tiek, kiek mokėjo iki šiol. Renovacijos darbų rangovai uždirba pelną, lygų sumai, gautai už sutaupytą energiją. Toks mokėjimas tęsiasi tol, kol rangovas atsiima visas savo investicijas ir, žinoma, uždirba tam tikrą pelną.

Daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija atsiperka per 10 - 15 metų. Praėjus šiam laikotarpiui šildymo kaina gyventojams sumažėja, tačiau rangovas gali pasiūlyti ir toliau tvarkyti bei administruoti namą už atitinkamą kainą.

Bendrovė su gyventojais pasirašo atitinkamus garantinius raštus. Jeigu projektas nepavyksta ir investicijos negrįžta, tada investuotojas padengia nuostolius savo lėšomis. Taigi šis modelis lemia, jog investuotojai rizikuoja stipriau, nei gyventojai. Kita vertus, jie yra suinteresuoti darbus atlikti gerai ir namą paversti kuo taupesniu bei sandaresniu, nes vėliau tai tiesiogiai atsiliepia jų investicijų grąžai.

Gyvetojai ir toliau už šilumą moka tiek, kiek mokėjo iki šiol. Renovacijos darbų rangovai uždirba pelną, lygų sumai, gautai už sutaupytą energiją. Toks mokėjimas tęsiasi tol, kol rangovas atsiima visas savo investicijas ir, žinoma, uždirba tam tikrą pelną.

Trūksta teisės aktų ar iniciatyvos?

Bendrovės „Ekotermija“ atlikto tyrimo duomenimis, po renovacijos 1-2 aukštų daugiabučiai per mėnesį sutaupytų apie 1000 litų, o 13 ir daugiau aukštų pastatai – iki 15 500 ir daugiau litų.

Tyrimo duomenimis, tikslingiausia modernizaciją pradėti nuo stambių 10-mties ir daugiau aukštų pastatų.
 
Toks būdas leistų gyventojams, gaunantiems nedideles pajamas, neprisiimti jokių finansinių įsipareigojimų, neįkeisti savo turto, o ilguoju laikotarpiu – ir sumažinti mokesčius už šildymą.

Tyrimo išvadose teigiama: „kitų šalių patirtis rodo, jog kartais EPB (energetinių paslaugų bendrovių) veiklai užtenka net bendrųjų civilinių ir administracinių teisės aktų, nes visas veiklos sąlygas galima apibrėžti dvišalėmis ar daugiašalėmis sutartimis. Vis dėlto didžiausia kliūtis tokioms bendrovėms ir jas reglamentuojančiai teisinei bazei atsirasti – iniciatyvos stoka.“

GRYNAS.lt kalbinti Aplinkos ir Energetikos ministerijų atstovai iniciatyvos nestokojo, tačiau, kada konkrečiai bus pradėtas taikyti toks renovavimo modelis ir, ar apskritai valstybė parems tokią iniciatyvą, pasakyti negalėjo.

Energetikos ministro patarėjas viešiesiems ryšiams Kęstutis Jauniškis buvo lakoniškas: „Be abejonės, ESCO („Energy saving companies“ angl.) modelio taikymas Lietuvoje yra svarstytinas. Iki ateinančio pavasario turėtų būti dėl jo apsispręsta“. 

Tokio tipo kompanijų atsiradimo ir plėtros analizė energetikos ministerijai buvo įteikta praėjusių metų gruodžio mėnesį.

Aplinkos viceministras S. Šriūbėnas: „esame už bet kokias naujas idėjas“

Aplinkos ministerijos viceministras Stanislovas Šriūbėnas GRYNAS.lt teigė, kad kol kas nėra imtasi jokių veiksmų dėl naujojo EPB modelio svarstymo ar taikymo.

Už renovaciją atsakingas valdininkas apie tai teigė girdėjęs tik iš Visagino merės Dalios Štraupaitės. Šiame mieste panašų modelį pradėjo taikyti valstybinė įstaiga.

Mums svarbu renovuoti kuo daugiau namų. Todėl, savaime suprantama, pritartume naujam renovavimo modeliui, jei tik jis neprieštarautų galiojantiems įstatymams. Mes už visas naujas idėjas, - tikino viceministras S. Šriūbėnas. - Kol kas labai sunkiai pavyksta gyventojams išaiškinti, kad norime padaryti kažką gero. O dar yra visokių pesimistų, kurie nieko gerai nežinodami niurzga, jog po renovavimo mokesčiai už šildymą nepasikeičia. Ką tik Vyriausybėje girdėjau, jog žadama finansuoti dar papildomus 15 proc. renovavimo išlaidų – tai yra dėl klimato taršos gaunami pinigai (už parduotus klimato taršos leidimus red. past.). Taigi susideda Europos sąjungos, Vyriausybės ir klimato taršos kompensacijos ir išeina apie 45 procTiek renovavimo išlaidų galėsime kompensuoti gyventojams. Apie tai šaukiam, rėkiam, bet žmonės dar nėra išsijudinę taip,kaip mes norėtume. Ypač pagyvenę žmonės.“

45 proc. - tiek renovavimo išlaidų galėsime kompensuoti gyventojams. Apie tai šaukiam, rėkiam, bet žmonės dar nėra išsijudinę taip,kaip mes norėtume.
S. Šriubėnas

Viceministras nerimavo tik dėl kelių modelio aspektų – ar pavyks užtikrinti, jog gyventojams netektų už šildymą mokėti daugiau nei iki šiol bei ką renovavimo darbus atlikusi įmonė darys tuomet, jei dujų kaina toliau kils?

Darbo vadovas: energija švaistoma milijardais

Tyrimą atlikusios įmonės „Ekotermija“ direktorius Valdas Lukoševičius tikino, jog modelis buvo sugalvotas stokojant lėšų energetiškai efektyviems projektams.

„Tokios bendrovės atsirado po pirmosios naftos krizės, nes reikėjo greitai mažinti energetikos kaštus. Ši iniciatyva gimė JAV. Nelabai kas tuomet turėjo pinigų, todėl jie ėmė samdyti specialistus, kad šie savo lėšomis sumažintų energetinius kaštus, o užsakovas toliau mokėtų tiek pat ir tokiu būdu abi pusės uždirbtų – užsakovas ir vadinamoji ESCO (Energy saving company red. past.) kompanija, - teigė tyrimo darbo vadovas Valdas Lukoševičius.

Daktraro laipsnį turintis įmonės „Ekotermija“ direktorius sakė, kad mūsų šalyje energija švaistoma tiesiog milijardais. „Jeigu toks modelis būtų inicijuotas ir svarbiausia – palaikomas valstybės, mes tuos milijardus išnaudotume daug prasmingiau, uždirbdami lėšų ir verslui, ir sutaupydami jų gyventojams - įsitikinęs V. Lukoševičius. - Iš valstybės pusės reikia tik iniciatyvos, paskatinimo, energetinių paslaugų bendrovių propagavimo. Pramonės įmonės tuo jau užsiima. Iš esmės galimybė pasirašyti tokią sutartį – du komerciniai subjektai tiesiog susitaria ir lėšas pasidalina tarpusavyje.“

Verslininkų nevilioja investicijos 10-mečiui

Kodėl be jokių teisės aktų keitimo, tos pačios įmonės pagal tokį modelį negalėtų renovuoti ir daugiabučių?

„Ne visur tos investicijos taip greitai atsiperka. Čia reikėtų, jog prisidėtų valstybė. Juk jai energijos sutaupymas taip pat duoda didžiulę naudą. Reikia importuoti mažiau dujų, mažiau statyti visokių dujotiekių. Todėl kitos valstybės tiesiog dotuoja tokį renovacijos modelį,“ - tikina V. Lukoševičius. Bendrovės „Ekotermija“ direktoriaus teigimu, į daugiabutį investuotos lėšos atsiperka per gerą dešimtmetį. Valstybė galėtų šį laikotarpį sutrumpinti iki verslininkams priimtinos 6-erių metų ribos.

Ataskaitoje siūloma įkurti už energijos suvartojimą atsakingą instituciją ar atskirus padalinius savivaldybėse, kurie padėtų organizuoti energijos taupymo projektus. „Visa tai reikalinga todėl, kad Lietuvoje labai trūksta politinės valios, - atsidūsta tyrimo darbo vadovas. - Kiekviena savivaldybė jau ir taip turi vadinamajį komunalinį skyrių, kuris atsakingas už pastatų priežiūrą. Europos direktyvose nurodyta, jog reikia rūpintis ir dėti pastangas, kad sutaupytume energijos, bet kas iš to? Komunalininkai nėra teisiškai įpareigoti tai daryti. Pradžiai, manau, reiktų kokio nors demonstracinio projekto, kuris parodytų, jog tai iš tiesų veikia.“

Kaimynai jau suskubo pritaikyti EPB modelį

Su ESCO arba EPB sistemos taikymu lietuvius aplenkė lenkai. Baltstogės mieste iš pradžių buvo suorganizuotas bendras savivaldybės bei statybų bendrovės projektas. V. Lukoševičiaus teigimu, tai buvo padaryta tam, kad gyventojai labiau patikėtų teigiamais rezultatais – taip pat projektas galėtų būti pradėtas vystyti ir Lietuvoje.

„Netrukus projektas Lenkijoje taip išplito, kad savivaldybė liko tik kaip jo organizatorė – statybų bendrovės vos spėjo priimti užsakymus“, - tikina bendrovės „Ekotermija“ vadovas.

Modelis galėtų veikti jau šiandien

Privataus kapitalo kompanijomis nepasitikima dėl logiškos priežasties – per ilgą laiką kompanija gali bankrutuoti. Tačiau V. Lukoševičius išgirdęs tokią abejonę nusijuokia: „Jei energetinių paslaugų bendrovė bankrutuotų – tai dar geriau. Įmonė padaro investicijas, renovuoja pastatą – ir bankrutuoja. Gyventojams nereiktų už nieką mokėti. Žinote, čia didesnė rizika verslui, kad gyventojai nieko jiems nemokės ir reikės bylinėtis teismuose. Todėl ir reikėtų valstybės dalyvavimo, kažkokių juridinių ar finansinių garantijų.“

Jei energetinių paslaugų bendrovė bankrutuotų – tai dar geriau. Įmonė padaro investicijas, renovuoja pastatą – ir bankrutuoja. Gyventojams nereiktų už nieką mokėti. Žinote, čia didesnė rizika verslui, kad gyventojai nieko jiems nemokės ir reikės bylinėtis teismuose.
V. Lukoševičius

Iš esmės statybų bendrovė jau šiandien galėtų pradėti veikti pagal EBP modelį. Tai gal neverta laukti energetikos ministro parašo?

„Statybų bendrovei, norinčiai pagal EPB modelį renovuoti daugiabutį reikia susitarti su visais namo gyventojais. Su 100 proc. gyventojų. Juk visada atsiras nors vienas „prieš“. Čia ir yra didžiausia kliūtis. Palyginkite – valstybinei renovacijos programai reikia 50+1 proc. gyventojų sutikimo,“ - teigia V. Lukoševičius. - „Privačių iniciatyvų tikrai buvo, verslininkai bandė tai daryti, bet susidūrė su gyventojų sutikimo - nesutikimo problemomis ir galiausiai liovėsi“.

Lietuva turi potencialių EPB kompanijų

Bendrovės „Vilniaus energija“, „Litesco“, „Fortum heat Lietuva“ ir kelios kitos galėtų veikti pagal energetinių paslaugų bendrovės modelį (toks modelis tarsi užkoduotas ir „Lit-esco“ pavadinime) tačiau, Vlado Lukoševičiaus teigimu, jų pelnas kol kas niekaip nesusijęs su sutaupyta energija, o tai ir yra EPB esmė.

„Dar viena kliūtis – organizuotumas. Ne pinigai. Nejau galima 20 metų lipti ant to paties grėblio? Reikia kažką keisti, o iniciatoriaus nėra. Manau, čia reikėtų agentūros, kuri inicijuotų tų projektų organizavimą bei užtikrintų gyventojams – kokybę, patikimumą, rangovams - atsiskaitymą“ - svarstė bendrovės „Ekotermija“ direktorius. - Po to gal jos jau ir nebereikėtų – kai viskas išsijudintų“.