Žolinė – atsisveikinimo su vasara ir padėkos Žemei už derlių šventė. „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Končienė sako, kad per Žolines kaip per Kūčias ar Velykas šeima turėtų susėsti prie vaišių stalo ir pabūti kartu.
Vainikas – amžino rato simbolis
Kokia Žolinė be vainikų pynimo? Prieš vaišes ir pasisėdėjimus prie stalų, per šventę nepamirškime atiduoti pagarbos Žemei, padėkoti už šiųmetį derlių. „Nusipinkime vainikų, prisiskinkime žolynų, papuoškime bažnyčią, pasimelskime“, - ragina D. Kunčienė.
Ji pastebi, kad pagaliau į Lietuvą sugrįžta tradicijos švęsti šią šventę.
„Aišku, daugeliui žmonių gal kaip išeiginių dienų šventė, bet jau džiaugiuosi, kad Žolinė tampa tikra švente. Žolinei turėtų būti ruošiamasi ir jos laukiama kaip Kūčių ar Velykų“, - įsitikinusi D. Kunčienė.
Pasak jos, mūsų senoliai mokėjo švęsti Žolinę, jai skirdavo visą savaitę. „Giminių susiėjimo, šeimos šventė. Visą savaitę būdavo rengiami susitikimai. Dabar jau girdžiu, kad giminė susitinka ir šiais laikais“, - pasakoja „Žolinčių“ akademijos vadovė.
Rašytiniuose šaltiniuose galima aptikti duomenų, kad senovėje per Žolinę lietuviai pindavo vainikus. „Vainikas simbolizuoja ratą, jo gili prasmė. Namą pastatę iškelia vainiką, sportininkui nugalėtojui ant kaklo užkabina vainiką, senovėje vainiką dovanodavo per vardadienius. Vainikas žymi amžinybę, nesibaigiantį ratą“, - pasakoja D. Kunčienė.
Jeigu Žolinės rytą pinsite vainiką, jam tiks visos pievų gėlės. „Būtinai turi būti javų varpos. Tai – pagarba, padėka Žemei už šitą derlių, kuris jau baigiamas nuimti“, - tęsia pašnekovė.
Dzūkų kopūstai
Žolinės rytą nevalia išeiti į bažnyčią neapėjus savo gėlių darželio. „Apsižiūrėti aplinkui, pasišnekėti su žolynais, kitaip tariant, atsisveikinti su išeinančia vasara. Mažėja žiedelių laukuose, per Žolinę švenčiama vasaros ir rudens sandūra. Iš pagarbos šiam metui, reikia pasirinkti žolynų ir nunešti į bažnyčią“, - tęsia žolininkė.
Beje, jeigu prisirinkus žolynų ir supynus vainiką, lieka gėlyčių, jų nevalia išmesti. „Reikėtų jas sudeginti, o pelenus išbarstyti laukuose“, - pataria D. Kunčienė.
Vegetariškas maistas
Žolinės stalo patiekalai turėtų būti pagaminti ir naujo derliaus produktų. „Žolinės, kaip ir Kūčių stalui, galima paruošti 12 patiekalų. Rašytiniuose šaltiniuose šis skaičius yra minimas, kalbant ir apie Žolinę“, - pasakoja pašnekovė.
Žolinės stalą papuoštų duonos gira, alus, ragaišiai, paplotėliai, sausainiai iš grūdų ir sėklų, medus. „Dabar medkopiui – paskutinės dienos. Geras bitininkas po Žolinės nebeišima medaus. Ką bitės susineš, joms tai bus žiemai atsargos“, - pataria D. Kunčienė.
Prie Žolinės stalo susirinkusi šeimyna gali ragauti ir pieno.
Apie Žolinę:
Rugpjūčio viduryje lietuviai nuo seno šventė vasaros ir rudens sandūrą, kai svarbiausi lauko darbai jau buvo nudirbti. Žolinė (Dzūkijoje – Kopūstinė) – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių.
Romėnai šią dieną garbindavo deivę Dianą, graikai – Artemidę. Šios deivės buvo laikomos augalų ir gyvūnų globėjomis. Aptinkama žinių, kad 500 m. prieš Kr., rugpjūčio 15 dieną buvo atidaryta deivės Dianos šventykla Romoje, ant Avetino kalvos.
Lietuvoje įvedus krikščionybę, ši šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Kiekvienais metais Lietuvos bažnyčiose rengiami iškilmingi Žolinės atlaidai.
