Patarimai per dieną išgerti bent aštuonias stiklines vandens „yra nesąmonė“, o nuolatiniai raginimai vartoti mažiau druskos „turi mažai mokslinio pagrindo“. Tokie teiginiai šiomis dienomis paskelbti dviejuose moksliniuose leidiniuose.

Britų leidinyje „British Medical Journal“ šią savaitę publikuotoje nuomonėje bendrosios praktikos gydytoja Margaret McCartney nurodė, kad valstybinių sveikatos institucijų patarimuose esantis raginimas per dieną gerti nuo šešių iki aštuonių stiklinių vandens arba kitų skysčių yra nepagrįstas. Anot jos, nėra jokių aiškių ir kokybiškų įrodymų, jog būtina tiek gerti, kad žmogaus organizmas išvengtų dehidratacijos.

M. McCartney, kuriuos teiginius paskelbė didieji britų dienraščiai, tvirtina, jog skelbiamos rekomendacijos „ne tik yra nesąmonė, bet dar ir paneigta nesąmonė“. Anot jos, keletas atliktų studijų nėra radę aiškios didesnio vandens kiekio gėrimo naudos - pavyzdžiui, 2002 metais profesorius Heinzas Valtinas iš Dartmuto medicinos mokyklos JAV tokių įrodymų apžvalgą paskelbė žurnale „American Journal of Physiology“, kur padarė išvadą, kad nėra „mokslinių įrodymų, jog turime gerti tiek daug“.

„The Telegraph“ rašo, kad šešių ar aštuonių stiklinių rekomendacijas savo rinkodaroje dažnai naudoja vandens gamintojai. Davidas Grahamas, „Danone“ iniciatyvos, kuria raginama gerti pakankamai skysčių, vadovas, nurodė, jog propaguojamas „požiūris, kiek vandens reikia gerti, atitinka Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) 2010 metų mokslinę nuomonę“.

„Kiekis, kurį turėtų išgerti asmuo, priklauso nuo asmeninių savybių, tokių kaip lytis ir amžius, EFSA nuomonė, kad reikia gerti nuo pusantro iki dviejų litrų vandens per dieną, yra protinga vidutiniam vyrui ar moteriai“, - teigė jis.


Tuo metu „Scientific American“ paskelbė apžvalgą, kurioje teigiama, kad nedaug mokslinio pagrindo turi ir raginimai riboti druskos vartojimą. „American Journal of Hypertension“ publikavo analizę, kurioje naudotasi septynių studijų, kuriose dalyvavo per 6 tūkst. žmonių, duomenimis. Šia analize nerasta „tvirtų įrodymų, kad druskos kiekio racione sumažinimas sumažina širdies priepuolių riziką ar mirties tikimybę žmonėms su normaliu ar aukštu kraujo spaudimu“.

„Scientific American“ rašo, kad pirmą kartą baimės dėl druskos vartojimo kilo, kai 1904 metais prancūzų tyrėjai paskelbė, jog šeši iš jų tiriamųjų, kuriems pasireiškė aukštas kraujo spaudimas, mėgo druską. Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Brookhaveno nacionalinės laboratorijos tyrėjas Lewisas Dahlas nurodė radęs neginčijamų įrodymų, kad druska didina kraujospūdį, nes jis pakilo žiurkėms, kurios gausiai buvo šeriamos maistu su natriu, ekvivalenčiu puse kilogramo žmogui per dieną. Šiuo metu vidutinis amerikietis per dieną su maistu gauna apie 3,4 gramo natrio (8,5 gramo druskos).

L. Dahlas taip pat aptiko, kad žmonės, gyvenantys šalyse, kur druskos vartojama daug, taip pat linkę turėti aukštą kraujo spaudimą, juos dažniau ištinka smūgiai. Tačiau vėliau buvo iškeltas argumentas, kad mokslininkams nelabai sekėsi rasti tokį ryšį, kai jie palygino druskos vartojimą pačių šalių viduje, o tai galima aiškinti, kad lemiami gali būti genetiniai ar panašūs faktoriai. Vis dėlto 1977 metais JAV Senatas paskelbė rekomendacijas mažinti druskos vartojimą.