Italijoje įkurta įvairių sričių mokslininkus vienijani organizacija „Barilla Center for Food and Nutrition“ visuomenei pristatė patobulintą sveikos mitybos piramidę. Šį kartą joje parodyta ne tik tai, ką turėtumėm valgyti norėdami išlikti sveiki, bet ir kokį poveikį aplinkai daro mūsų vartojamų maisto produktų gamyba. Iliustracija kalba aiškiai – tai, kas nesveika mums, nesveika ir gamtai.
Sveikos mitybos piramidė buvo suformuota XX a. viduryje pagal amerikiečių gydytojo fiziologo Ancelo Keyso pateiktus Viduržemio jūros dietos principus. Jis pastebėjo, kad pietų Europos gyventojai, vartoję daug grūdinių, ankštinių kultūrų, vaisių ir daržovių, gyveno ilgiau nei šiaurės Europos gyventojai, kurių racioną sudarė gyvulinės kilmės produktai.
Savo tėvynainiams, kenčiantiems sveikatos sutrikimus dėl riebalų ir cukraus pertekliaus jis pasiūlė vartoti daugiau augalinės kilmės produktų – vaisių, daržovių, grūdų, ankštinių, sėklų ir riešutų, o produktus, kuriuose gausu sočiųjų riebalų, lemiančių širdies ir kraujagyslių ligas – pieną, sūrį, grietinę, sviestą, mėsą – valgyti saikingai. Pastarieji užkelti į aukščiausią, sunkiausiai pasiekiamą piramidės lentyną.
Naujoji dviguba piramidė
Barilla centro mokslininkai prie sveikos mitybos piramidės prilipdė antrąją ir pavadino ją aplinkos piramide, kurioje maisto produktai pavaizduoti atsižvelgiant į jų poveikį aplinkai. Šis poveikis arba ekologinis pėdsakas įvertintas suskaičiavus kiekvieno produkto auginimo, gavybos, apdirbimo, pervežimo, platinimo ir atliekų sąnaudas.
Maisto produktai aplinkos piramidėje iš apačios į viršų išdėstyti ta pačia tvarka kaip ir mitybos piramidėje, skiriasi tik lentynėlių ilgis – kuo šios ilgesnės, tuo daugiau žalos aplinkai padaroma produktą gaminant.
Aplinkos piramidė gavosi atvirkščia sveikos mitybos piramidei, tiesa, tik proporcijomis. Piramidės mums kalba: valgykit daug to, kas aplinkai kenkia mažiausiai ir kuo rečiau tieskit rankeles viršutinių lentynų link.
Gyvulinės kilmės produktai kenkia labiausiai
Tai reiškia, kad norėdami gauti tokį patį kiekį jautienos ar kiaulienos kaip vaisių, mes 30 kartų labiau veikiame aplinką. Gyvuliai iš augalinio maisto pasisavina daug daugiau energijos, nei jos atiduoda mėsos, pieno, kiaušinių pavidalu. Tad jei norime gauti 1 kg mėsos, karvytei ar paršiukui turime atiduoti 15 kg augalinės kilmės produktų. Daugiau nei pusė visos planetos derlingos žemės naudojama gyvulių pašarams auginti.
Žala miškams
Viena iš pagrindinių atogrąžų miškų nykimo priežasčių, kurių kasmet pasaulis netenka apie 17 mln. hektarų – gyvulių ganyklų plėtra. Nuo 1960 Brazilijoje, Bolivijoje, Kolumbijoje ir Centrinėje Amerikoje sudeginta ir išnaikinta dešimtys milijonų hektarų miškų specialiai tam, kad galvijai turėtų kur ganytis, 88 nuoš. Amazonės miškų buvo paversti ganyklomis.
Tarptautinės miškininkystės tyrimų centro (CIFOR) duomenimis, nuo 1997 m. iki 2003 m. jautienos eksportas (ypač į Europos šalis) išaugo net 6 kartus ir 80 nuoš. eksportuojamų galvijų buvo išauginti atogražų miškų sąskaita.
Žala vandeniui
Stambieji gyvulių augintojai taip pat prisideda prie nuolat senkančių vandens išteklių problemos. Stokholmo tarptautinio vandens instituto (SIWI) vykdomasis direktorius teigia, jog jeigu ateities kartos valgys tiek daug mėsos ir kitų gyvulinės kilmės produktų, kaip dauguma Europos ir Šiaurės Aerikos gyventojų, tai bus beveik neįmanoma jų išmaitinti dėl nuolat senkančių vandens išteklių.
Štai, viena pieninė karvė per dieną išgeria 200 l vandens, mėsinis galvijas – 50 l, kiaulė – 20 l, avis – 10 l. Išauginti 1 kg augalinės kilmės produktų reikia sunaudoti nuo 500 l iki 2 000 l vandens, o tam, kad gautume 5 kg mėsos, vandens reikia tiek, kiek per metus sunaudoja vidutinė šeima – apie 500 000 l.
Žala gamtai skaičiuojama ne tik įvertinus jos išteklių naudojimo mąstą, bet ir pagal tai, koks pėdsakas joje paliekamas. Iš gyvulių šlapimo garuojantis amoniakas labai lengvai jungiasi su atmosferoje esančiu vandeniu ir yra pagrindinė rūgštinio lietaus susidarymo priežastis. Dirvožemį nuodija ir aplinkinius vandens telkinius teršia gyvulių išmatose susikaupę dideli kiekiai azoto ir fosforo, įvairių veterinarinių vaistų likučiai.
Galvos, kaulai, vidaus organai, žarnyno turinys, kremzlės ir kanopos – anksčiau iš viso to gamindavo gyvulių šėrimo priedus, tačiau po kempinligės protrūkio bent jau legaliai tai daryti uždrausta. O ką jau kalbėti apie iš gaišenų ir skerdienos atliekų utilizavimo įmonių kaminų rūkstančius dūmus.
Net 18 proc. visų į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų yra gyvulinės kilmės produktų gamybos rezultatas. Japonų mokslininkų tyrimas parodė, jog 1 kg jautienos gamybos metu išsiskiriančio anglies dvidegnio kiekis prilygsta tam, kurį gautume tris valandas važiuodami automobiliu ir tuo pačiu metu palikę namuose visas įjungtas šviesas.
Atrodo, dar kartą sau patiems turėtume atsakyti į klausimą, kokie gamtos mylėtojai ir puoselėtojai esame, jei susipažinę su šiais skaičiais vis dar negalime ryžtis bent jau sumažinti taip mėgstamas kepsnių porcijas. Juo labiau kad dviguba piramidė mums rodo, jog esame vieno organizmo dalis ir tai, kas nesveika mums, nesveika ir mūsų aplinkai. Kiekvieną dieną savo pasirinkimu kuriame ateitį – tai, ką prekybos centre dedamės į savo krepšelius, lemia, ką tose pačiose lentynose vėl išvysime rytoj su visomis atitinkamomis pasekmėmis.
