Taupieji pagaliau gali lengviau atsikvėpti – taupumas tampa vis madingesnis. Dabar jis yra ne šykštumo, o ekologiškumo sinonimas. Kaip taupyti tinkamai, kad tai nepakenktų mūsų gyvenimo kokybei?
Vartojimo kultūra
Kodėl šiuolaikinei visuomenei taupymas vis dar atrodo gana nemalonus reikalas? Tampa nebeaišku, ar vartojame, kad išgyventume, ar gyvename, kad vartotume. Be gailesčio metame į šiukšlyną maistą ar nebemadingus drabužius, visai gerą, bet senesnio modelio buities įrangą.
Lietuva yra tarp šalių, pirmaujančių pagal prekybos plotą, tenkantį vienam žmogui. Pirkimas tapo dar viena priklausomybės forma. Mus ir mūsų vaikus valdo reklama: kelia iš lovos eiti į naktinius išpardavimus, kasdien kala į galvą visokį šlamštą. Nors sunkmečiu žmonės vis rečiau spontaniškai perka, apklausa parodė, kad specialios prekių etiketės su užrašais „pigiausia“, „speciali kaina“, „nauja prekė“ net 68 proc. apklaustųjų skatina impulsyviai įsigyti prekę. Bet ar ne laikas atsikvošėti?
Kodėl tapome besaikiais švaistūnais? Sovietmečiu gyvenę nepritekliuje, žmonės praranda saiką, nori atsigriebti. Vis dar labai svarbu pasirodyti prieš kitus. Lietuvoje žmonės dažnai stengiasi gyventi ne pagal savo galimybes, nes bijo atrodyti prasčiau už kitus, todėl mėgdžioja vakariečius, kurie gauna keletą kartų didesnes pajamas.
Iš tiesų turtuoliai neretai gyvena kur kas kukliau, nei leidžia jų galimybės. Užuot išlaidavę, jie investuoja. Jie nelinkę permokėti už kasdienio vartojimo prekes, kurios greitai praranda vertę.
Kodėl reikia taupyti?
Pasaulio gamtos ištekliai senka, o žmonijos populiacija, priešingai, tik auga. Dabartinė civilizacija daugiausia vartoja neatsinaujinančius energijos šaltinius, todėl svarbu juos ne tik keisti vietiniais ir atsinaujinančiais, bet ir taupyti kasdieniame gyvenime.
Kaip teisingai apsipirkti:
Pirkimas daugumai mūsų ne tik būtinybė, bet ir malonumas. Bet ar mokame tai daryti taip, kad dėl šio malonumo vėliau nekentėtų kišenė?
Maisto pirkimas
Daugiausia išleidžiame maistui, bet jo daugiausia ir išmetame. Vidutiniškai šeimos išlaidos maistui Lietuvoje sudaro 40 proc. visų išlaidų. Uždirbantieji daugiau „suvalgo“ 25 proc., gyvenantys skurdžiai – 60 proc. Savo šeimos poreikius geriausia žinote patys, todėl maistui skiriama dalis gali būti ir kitokia.
Jei norite sutaupyti, atsisakykite maitinimosi kavinėse. Daugelyje Europos šalių žmonės nuolat nešasi maistą į darbą. Pusgaminiai ne tik brangesni, bet ir kur kas mažesnės maistinės vertės. Sveikiausias maistas neretai yra... pigiausias.
Daiktų pirkimas
Kalbant apie daiktus, nepasiduokime akcijų triukams. Technologijos vystosi taip greitai, kad niekada negalėsime turėti vien naujausių modelių buitinės įrangos. Prieš pirkdami ką nors, ko jums reikės tik vieną ar keletą kartų, pamėginkite tą daiktą pasiskolinti iš draugų, kaimynų arba išsinuomoti.
Drabužius ir avalynę pirkite sezonui baigiantis, taip sutaupysite net iki 80 proc. nuo pradinės kainos. Jei ruošiatės dideliam pirkiniui, palaukite bent iki mėnesio arba ketvirčio galo, nes dažniausiai tuomet pardavėjai peržiūri kainas, tad didesnė tikimybė gauti gerą pasiūlymą.
Antrinis daiktų panaudojimas
Be gailesčio metame lauk dar tinkamus vartoti daiktus ir perkame naujus. Kaip sulėtinti pirkinių keliavimo į sąvartynus ratą ir tokiu būdu sumažinti neigiamą poveikį aplinkai?
Lietuvoje sendaikčių turgūs tapo madingi tik visai neseniai, tačiau pasaulyje jie turi senas tradicijas. Pirkti daiktus juose laikoma ne skurdu, o geru skoniu.
Daugelis pasaulio dizainerių lankosi dėvėtų rūbų ar sendaikčių parduotuvėse. Kur kitur, jei ne čia, galima rasti įvairių laikmečių drabužių, įvertinti jų sukirpimą, audinių parinkimą.
Vis dėlto daugumai mūsų tai tiesiog būdas nebrangiai įsigyti naudingą daiktą. Tokiose parduotuvėse lankosi ir žmonės, galvojantys apie ekologiją – pirkdami dėvėtą drabužį ar baldą ne tik neleidžiame jam iškeliauti į sąvartyną ir ten pūti, nuodijant aplinką, bet ir nepirkdami naujo mažiname paklausą, taigi – ir gamybos mastus.
Mainai
Natūriniai mainai klestėjo ne tik istorijos aušroje, kai dar nebuvo pinigų, bet ir sunkmečiais, kai pinigai netenka vertės. Apsikeitimas madingais ar jau iš mados išėjusiais drabužiais internetu tampa nauju originaliu apsipirkimo būdu. Jis teikia kur kas daugiau džiaugsmo nei pasivaikščiojimas po parduotuves, nes tai ne tik apsipirkimas, bet ir bendravimas su įvairiais žmonėmis.
Labdara
Jei turite dar tinkamų vartoti daiktų, tačiau tingite vargti juos pardavinėdami ir nesiekiate iš jų gauti materialios naudos, galite juos tiesiog atiduoti tiems, kam labiau jų reikia. Būdų tai padaryti yra be galo daug. Pasiūlykite tai, kas jums nereikalinga, draugams, giminaičiams, kaimynams.
Nereikalingus daiktus ar drabužius galite padėti atskirtai prie šiukšlių konteinerio. Jei norite, kad jūsų daiktai tiksliausiai pasiektų tuos, kam jų išties reikia, kreipkitės į įvairias labdaros organizacijas.
Prikelti naujam gyvenimui
Seni drabužiai, atitarnavę indai, sugedę prietaisai ir jų detalės – visa tai galima prikelti naujam gyvenimui. Nebenaudojamus daiktus galima „atgaivinti“ ir panaudoti juos pakeitus jų pagrindinę paskirtį arba tiesiog atnaujinus.
Sakoma, nauja yra užmiršta sena. Tad nevertėtų pamiršti mūsų tėvų išminties, kurie buvo taupūs ir saikingi žmonės. Saugūs namai, tėvų meilė ir tinkamas auklėjimas gimdo atsakomybės jausmą ne tik už savo artimuosius, savo aplinką, bet ir pojūtį, kad esi pasaulio dalis. Taip išmoksti ne tik juo protingai naudotis, bet ir jam dovanoti saiką, tvarką ir grožį. Netapkime daiktų vergais ar besaikiais švaistūnais. Juk vartojame tam, kad gyventume, o ne gyvename tam, kad vartotume.
Daugiau informacijos apie taupymą rasite lietuvių autorių parengtoje knygoje „Gyvenk ekologiškai“. Knygos ištrauką galite atsisiųsti ČIA
