Odos būklė išduoda žmogaus amžių, gyvenimo būdą, patirtą stresą, žalingus įpročius. Todėl mes stengiamės lepinti ją įvairiausiomis priežiūros priemonėmis. O iš tiesų jai kenkiame, nes kartu su kosmetika gauname ir dozę nuodų. Per odą nuodai organizmą pasiekia lengviau nei per skrandį.

Oda – pats didžiausias (jos paviršius yra 1,5-2 kv. m.) ir vienas svarbiausių kūno organų, saugantis organizmą nuo mechaninių pažeidimų, išorės poveikių, padedantis reguliuoti kūno temperatūrą, išskiriantis vandenį ir katabolizmo produktus. Manoma, kad per odos poras organizmas pašalina net 3,5 karto daugiau toksinių medžiagų nei per inkstus ar žarnyną. Dar svarbiau yra tai, kas patenka į mūsų organizmą per odą, nes net 60 procentų to, ką tepame ant jos, patenka į kraują. Todėl tikrai vertėtų žinoti, kaip atsirinkti sveikatai nekenksmingas grožio priežiūros priemones.

Iš ko susideda kosmetika

Skaitydami kosmetinių priemonių informaciją apie sudėtį, paprastai sutrinkame gerokai labiau, nei skaitydami maisto ar kitų produktų etiketes. Visi pavadinimai čia yra moksliniai, jų gausu, ir nelabai suprantama, kurie iš jais pažymėtų produktų yra natūralūs, kurie sintetiniai, kurie pavojingi, o kurie naudingi.

Šiais laikais kosmetikos gamyboje naudojama apie 10 tūkstančių skirtingų ingredientų. Dalis jų imami iš gamtos, dalis sukuriami laboratorijose. Labai dažnai sintetinės medžiagos organizmui yra kenksmingos ir naudojamos ilgainiui gali stipriai pakenkti imuninei sistemai, sukelti alergiją ar netgi onkologinius susirgimus.

Kosmetikos sudėtis rašoma mažėjimo tvarka – kuo daugiau medžiagos, tuo ji arčiau sąrašo pradžios. Visos kosmetinės priemonės turi vadinamąjį pagrindą, kuris sudaro net 80 proc. priemonės. Jį paprastai sudaro vanduo, aliejai ir emulsikliai. Sąrašo pabaigoje paprastai nurodomi konservantai, dažikliai. Augalai nurodomi lotynų kalba ir dažnai skliausteliuose paminimas angliškas jų pavadinimas.

Kosmetika kosmetikai

Kad kosmetinė priemonė gerai atrodytų, skaniai kvepėtų, lengvai teptųsi ir ilgai negestų, į ją pridedama begalė pagalbinių medžiagų: konservantų stabilizatorių, putojimą skatinančių medžiagų, absorbentų, tirpiklių, dažiklių, kvapiklių ir t.t. Kitaip dar šios medžiagos vadinamos kosmetika kosmetikai.
Nėra vieningos ekologiškos kosmetikos sertifikavimo sistemos, todėl daugelis gamintojų įsiveda savo taisykles. Natūralia jie gali vadinti netgi tą kosmetiką, kurioje yra vos keli procentai natūralių medžiagų, o ekologiška – tą, kurią pardavus dalis pelno skiriama ekologiniams projektams.

Mūsų odai šios pagalbinės kremų medžiagos visiškai nereikalingos ir netgi žalingos. Jos kaupiasi arba paviršiniame raginiame sluoksnyje, arba dermoje, poodžio riebaluose ir netgi kepenyse. Nuolat naudojamos gali sutrikdyti normalią medžiagų apykaitą ir pakenkti odos funkcijoms.

Ekologiška kosmetika

Kol kas nėra vieningos ekologiškos kosmetikos sertifikavimo sistemos, todėl daugelis gamintojų įsiveda savo taisykles. Natūralia jie gali vadinti netgi tą kosmetiką, kurioje yra vos keli procentai natūralių medžiagų, o ekologiška – tą, kurią pardavus dalis pelno skiriama ekologiniams projektams.

Tikra ekologiška kosmetika yra sertifikuota, jai keliami griežti reikalavimai: produktai turi būti pagaminti iš natūralių ir ekologiniuose ūkiuose išaugintų augalinių žaliavų, perdirbant žaliavas turi būti užtikrintas minimalus cheminių reakcijų kiekis, prekių pakuotės turi būti ekologiškai švarios ir neteršiančios aplinkos (perdirbamos) arba pagamintos iš antrinių žaliavų. Taip pat tiek žaliavos auginimo, tiek perdirbimo, pakavimo procesai turi būti minimaliai teršiantys aplinką.

Kiek kremų reikia turėti?

Kalbant apie kosmetiką, vertėtų dar kartą prisiminti pagrindinį ekologiškos gyvensenos principą: kuo mažiau – tuo geriau. Kosmetikos pramonė bando sukurti įspūdį, kad kone visa jos produkcija yra tiesiog gyvybiškai būtina. Kremas kojoms, kremas, rankoms, kremas veidui, iškirptės zonai, paakiams, kaklui... Nors iš tiesų daugumą jų sudaro tie patys ingredientai.

Dar daugiau – besaikis kosmetikos naudojimas ne pagerina, o tik pablogina mūsų odos, plaukų ir nagų būklę. Dauguma sintetinių priedų nusėda ant epidermio, kartais įsiskverbia ir į gilesnius odos sluoksnius, dėl to oda praranda skaistumą ir pilkėja, užsikemša poros, atsiranda spuogų, raudonų dėmių ir kitų problemų.

Be abejo, prie kasdienės pramoninės kosmetikos dozės įpratusi oda ne iš karto pagražėjo sulaukusi vien natūralių aliejų – ją gali tempti, perštėti, gali pradėti pleiskanoti ar berti. Jei taip nutinka, keiskite įpročius pamažu. Jei norite pagelbėti savo odai ne tik iš išorės, bet ir iš vidaus, gerkite daug negazuoto vandens ir pasistenkite, kad jūsų maiste nestigtų vitaminų A, C, E, B6.
Deja, kosmetikoje dažniausiai naudojami sintetiniai vitaminai, kurie nėra tokie veiksmingi ir taip lengvai pasisavinami kaip natūralūs.
Prie kasdienės pramoninės kosmetikos dozės įpratusi oda ne iš karto pagražėjo sulaukusi vien natūralių aliejų – ją gali tempti, perštėti, gali pradėti pleiskanoti ar berti. Jei taip nutinka, keiskite įpročius pamažu.

Gyvoji kosmetika

Oda greičiau atsigaus ir ilgiau nesens, jei naudosime ne emulsijos/kremo pavidalo produktus, o tik vandenį, ekstraktus ir aliejus, žodžiu, gyvąją kosmetiką. Gyvąja ją vadiname todėl, kad tai daugiausia gyvybinės augalų ir saulės energijos turinti kosmetika. Ją gaminant augalas patyrė tik vieną fizinį perkeitimą – aliejus, pavyzdžiui, buvo išspaustas presu, o hidrolatas ir eterinis aliejus – išdistiliuoti vandeniu arba garais.

Natūralių medžiagų odos priežiūrai tikrai netrūksta ir jos labai daug nekainuoja – tai ir šalto spaudimo nerafinuotas aliejus, ir medus, ir jogurtas, ir avižų dribsniai, ir uogos, ir viastažolių arbatos. Svarbiausias gyvosios kosmetikos pranašumas tas, kad oda neapkraunama jokiomis bevertėmis ar pavojingomis medžiagomis. Odos senėjimo procesai sulėtėja, susireguliuoja jos funkcijos, oda tampa gražesnė it skaistesnė, nes organizmo nebeužteršiame toksinėmis medžiagomis. Be to, per poras ir su natūraliai besilupančiomis ląstelėmis gali netrukdomai pasišalinti šlakai. Kad ir kokios puikios kosmetikos turėtume, nepamirškime, kad ji yra tik papildomas veiksnys, lemiantis mūsų grožį ir savijautą. Ne mažiau svarbu atsisakyti žalingų įpročių, daugiau judėti, būti gryname ore, sveikai maitintis, vengti UV spindulių, streso ir atsikratyti blogos nuotaikos.

Daugiau informacijos apie Žalią mada rasite lietuvių autoriųparengtoje knygoje „Gyvenk ekologiškai“. Knygos ištrauką galiteatsisiųsti ČIA