Natūrali medicina mums pradeda rūpėti tuomet, kai užpuola ligos, tačiau Pasaulio sveikatos organizacijos konstitucijoje skelbiama: „Sveikata – tai puikios fizinės, dvasinės ir socialinės savijautos būsena, o ne tik ligų ar fizinių trūkumų nebuvimas”. Todėl kiekvienam vertėtų žinoti, kaip pasirūpinti savimi, kad netektų sirgti.

Vitaminai ir mineralai

Vitamino terminą 1912 metais pirmasis panaudojo lenkų biochemikas Kazimieras Funkas. Žodis sudarytas iš lotyniško žodžio vita („gyvenimas“) ir priesagos -amin („aminas“), kadangi tuo metu visi žinomi vitaminai priklausė aminams, nors dabar žinoma ir daug kitokių klasių vitaminų.

Vitaminai reikalingi, kad organizmo ląstelės galėtų tinkamai funkcionuoti: dalyvauti audinių sudarymo bei energijos gamyboje. Dėl vitaminų stokos gali sutrikti dauguma organizme vykstančių biocheminių procesų.

Mineralai žmogaus organizmo sveikatai tokie pat svarbūs, kaip ir vitaminai. Jie tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja visuose gyvybiniuose procesuose, reguliuoja medžiagų apykaitą, palaiko audinių funkcionavią. Kai kurių mineralų, į kurių sudėtį įeina, pavyzdžiui, tokie cheminiai elementai kaip magnis, kalis, kalcis ir natris, organizmui reikia itin daug (jie vadinami makroelementais). Kitų, kaip antai, geležies, cinko, vario, seleno, fluoro ir jodo druskų, reikia mažiau (jie vadinami mikroelementais).


Sintetiniai vitaminai: už ir prieš

Vitaminai ilgą laiką buvo laikomi kone panacėja nuo visų ligų. Tačiau paaiškėjo, kad jiems taip pat galioja dėsnis „Kas per daug, tas nesveika“. Tiek kritiškas stygius, tiek pavojingas vitaminų perteklius organizme gali sukelti stiprius negalavimus, kartais net mirtį.

Dietologai teigia, kad visus žmogui reikalingus vitaminus galime gauti su maistu. Vitaminų gamintojai su tuo nesutinka. Jie tvirtina, kad šiuolaikiniai maisto produktai nėra pakankamai maistingi, žmogus suvartoja itin daug rafinuoto maisto, be to, vitaminus naikina nesveikas gyvenimo būdas (alkoholis, rūkymas). Jų teigimu, norint patenkinti paros vitaminų poreikį vien valgant vaisius ir daržoves, net vaisarą juos tektų vartoti dideliais kiekiais.
Dietologai teigia, kad visus žmogui reikalingus vitaminus galime gauti su maistu. Vitaminų gamintojai su tuo nesutinka.

Žiemą jų reikėtų dar daugiau, nes vitaminų daržovėse ilgai jas laikant sumažėja. Tačiau mokslininkai sako, kad „gyvi“ produktai, be vitaminų ir mineralų, turi įvairių fotocheminių medžiagų ir daug natūralios energijos, kurių negalima paversti tablete. Todėl geriau valgyti daugiau šviežio, termiškai neapdoroto maisto.

Kai užpuola ligos

Kaip žmogus pasielgė su gamta (naudoja ir siekia ją valdyti), panašiai jis elgiasi ir su savo kūnu, sveikata (reguliuoja procesus vartodamas cheminius vaistus).

Gamta atsakė kataklizmais – keičiasi klimatas, nyksta tam tikrų gyvūnų rūšys; kūnas atsako ligomis – juk, nežiūrint visų šiuolaikinės medicinos, mokslinių tyrimų pasiektų aukštumų, pasaulyje ligų nesumažėjo, o sergamumas įvairiomis vėžio formomis net didėja. Gal atėjo laikas peržiūrėti ne tik savo santykį su aplinka, bet ir savo požiūrį į sveikatos apsaugos sistemą?

Tradicinė ir alternatyvioji medicina

Jei norėdamas suprasti ir išgydyti ligą gydytojas remsis ekologiniais principais, jis ieškos ilgalaikių sprendimų, o ne trumpalaikio efekto, pripažins žmogaus ribotumą, pasitikės gydančia gamtos galia, o ekosistemą, kurioje veikia žmogus, laikys visuma.

Toks pasikeitęs požiūris į sveikatą, ligas ir jų gydymą padėtų sujungti alternatyviosios medicinos laimėjimus ir pasiekti puikių rezultatų.

Šiuolaikinis žmogus nebepasitiki oficialiąja medicina taip aklai kaip anksčiau. Cheminiai vaistai – kaip lazda, turinti du galus – vieną problemą išgydo, bet kitą sukelia. Jie slopina daugelį žmogaus organizme vykstančių procesų: blokuoja kai kurias biochemines reakcijas, neutralizuoja hormonų, kitų biologiškai aktyvių medžiagų poveikį.
Į žmogaus norą reguliuoti gamta atsakė kataklizmais – keičiasi klimatas, nyksta tam tikrų gyvūnų rūšys; kūnas atsako ligomis

Cheminiai preparatai, įsimaišę į organizmo veiklą, sutrikdo ne tik ligos patogenezės procesą, bet ir kai kuriuos normalios reguliacijos procesus.

Alternatyvioji medicina (kitaip dar vadinama netradicine) apima įvairiausius gydymo metodus. Tai fitoterapija (gydymas augalais), homeotapija, aromaterapija, akupunktūra, magnetų terapija, akupresūra, kinų tradicinė medicina, vandens terapija, dėlių terapija ir t.t.

Jeigu pradėsite gilintis į kiekvieną iš šių metodų, rasite ir pranašumų, ir stebuklingų pasveikimų, ir, žinoma, trūkumų.

Ligos ir emocijos

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, žmogaus sveikata 50 proc. priklauso nuo genetikos, o likusius 50 proc. lemia gyvenimo būdas, įpročiai, maistas, aplinka, medicina.

Beje, šiuolaikinėje visuomenėje jau pastebėtas ir kitoks požiūris į ligą – sakoma, kad ji yra organizmo apsaugos mechanizmas, priverčiantis žmogų pailsėti, bandymas sutaikyti mūsų protą, kūną ir sielą ar priversti pamilti save. Kol vieniems tokios mintys skamba kaip erezija, kiti, tuo įtikėję ir pakeitę mąstymą, požiūrį į kai kuriuos dalykus, sakosi išsigydę sudėtingiausias ligas. Tiesa ar apgaulė?

Ko gero, kiekvienam bus duota pagal jo tikėjimą, tačiau netgi oficialiosios medicinos atstovai pripažįsta, kad šviesios mintys, vidinė ramybė, gera nuotaika, pozityvus nusiteikimas – svarbus faktorius, padedantis pasveikti.

Taigi nepamirškime – vidinė žmogaus ekologija ne mažiau svarbi už išorinę! Svarbiausia – ji nieko nekainuoja.

Daugiau informacijos ir patarimų rasite ČIA