Nuo kenksmingų kietųjų dalelių, kurių šiomis dienomis pagausėjo Lietuvos miestų ore, specialistai pataria saugotis trumpinant buvimą lauke bei šlapiais rankšluosčiais. Tačiau taip pat pabrėžiama, kad teršalų pagausėjimas šiemet nėra neįprastas ar didesnis už pernykštį.
Alina Ragoža, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos administratorė, sako, jog teršalų išvengti norintiems gyventojams pirmiausia reikia vengti vaikščioti palei gatves, kuriose gausu automobilių ir greta kurių kaupiasi po žiemos savivaldybių nesutvarkytos šiukšlės, neišvežtas smėlis.
„Nereikėtų eiti pasivaikščioti šalia gatvių, ypač su mažais vaikais. Kitos jautresnės gyventojų grupės - nėščiosios, vyresnio amžiaus, lėtinėmis kvėpavimo bei širdies ligomis sergantys žmonės“, - vardijo A. Ragoža.
A. Ragožos teigimu, veidų medicininėmis kaukėmis kol kas dengti neverta. „To nereikėtų akcentuoti“, - apibendrino ji. Tačiau lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms patariama pasirūpinti vaistų atsarga - jei negalavimas dėl taršos paūmėtų. Ypač jautrūs žmonės, A. Ragožos teigimu, jei turi galimybę, galėtų net išvykti iš didmiesčių.
Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) prognozuoja, kad ketvirtadienį oro užterštumas kietosiomis dalelėmis bus aukštas daugelyje didžiųjų Lietuvos miestų.
„Turėdami galvoje meteorologų prognozes, manėme, kad jis padidės jau trečiadienį, tačiau vakar ribinės vertės nebuvo viršytos. Jos padidėjo šiandien“, - ketvirtadienį sakė Zita Šilienė, AAA Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Ji aiškina, kad savivaldybės jau dabar turėjo būti išvežusios po žiemos likusias šiukšlių krūvas, smėlį, bet daug kur tai tebėra nepadaryta ir dabar miestų valdžia į orą smulkiomis dalelėmis kylančią taršą galėtų mažinti plaudama gatves.
„Dabar kaip ir valomos tos gatvės, bet nepakankamai, o apie plovimą net jokios kalbos nėra“, - sakė Z. Šilienė.
Tačiau ji nurodo,kad situacija šiemet nėra neįprasta, ji panaši į pernykštę. „Ir pernai, ir šiemet pavasarį dar nebuvo ilgo periodo, kai kietųjų dalelių koncentracija būtų viršijama daug dienų iš eilės, nors toks periodas šiemet dar gali prasidėti“, - aiškino specialistė.
Tačiau situacija Vilniuje ir kituose Lietuvos miestuose kur kas geresnė nei, pavyzdžiui, Berlyne ar Krokuvoje.
Ji apibendrina, kad nuo 2003 metų, kai Lietuvoje pradėta matuoti tarša kietosiomis dalelėmis, oro kokybė gerėjo iki 2008 ir 2009 metų, o pernykščiai ir šių metų duomenys jau buvo prastensi, daugiausia - dėl šaltų žiemų, kai žmonės kūrena daug ir dažnai tuo, kas papuola po ranka.
Pavasarį kietųjų dalelių ore pagausėja, nes iš po sniego pasirodo visos susikaupusios šiukšlės ir nusistovi šiltesni, mažiau vėjuoti ir lietingi orai, dėl kurių teršalai neišblaškomi iš kiemų, miestų.
Naujausius taršos duomenis Lietuvos miestuose galite rasti čia.
Penktadienį Lietuvoje prognozuojamas trumpas lietus - dėl jo kietųjų dalelių koncentracija turėtų sumažėti, tačiau tose vietovėse, kurias lietus aplenks, išliks didelė ribinės vertės viršijimo tikimybė.
Kenksmingų kietųjų dalelių patekimas į žmogaus organizmą priklauso nuo dalelių dydžio. Didesnės dalelės yra sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose (gerklėje, nosyje), o čiaudint ir kosint - pašalinamos.
Tuo metu smulkiosios dalelės, kurių šiuo metu ore pagausėjo, patenka į gilesnius kvėpavimo takus ir ten nusėda, gali būti perneštos ir į kraują. Jos apsunkina plaučių veiklą, sutrikdo širdies ritmą, sumažėja vidutinė būsimo gyvenimo trukmė. Dėl nuolatinio buvimo aplinkoje, kurioje yra nemažos kietųjų dalelių koncentracijos, gali išsivystyti astma, bronchitas, o ilgainiui – plaučių vėžys. Kietųjų dalelių sudėtis gali būti labai įvairi, jose gali būti randami sunkieji metalai, tokie kaip švinas, manganas, kas žmogaus organizmui gali sukelti apsinuodijimus.
