Pasakė, kuriuos lesinti, o kurių – ne
Ar paukščius Lietuvoje galima lesinti? Štai tokį klausimą Delfi uždavė ornitologui Mariui Karlonui. Pasak specialisto, kalbant apie lesinimą, pirmiausia paukščius reikėtų suskirstyti į vandens ir lauko. Pavyzdžiui, sako M. Karlonas, visi ornitologai sutinka, jog gyventojai vandens paukščių turėtų nelesinti visai.
Anot M. Karlono, gyventojai daro didelę klaidą lesindami paukščius rudenį, kai šie migruoja. Mat būtent rudenį paukščių lesinimas jiems gali virsti tikra meškos paslauga.
„Žmonės juos lesina ir paukščiai pasilieka mūsų šalyje, nebeišskrenda. Likę paukščiai pakliūva į spąstus – telkiniai užšąla, maisto nebelieka, gulbės nutukinamos“, – komentuoja pašnekovas.
Jis tęsia, kad kiek kitokia situacija yra su mažaisiais sparnuočiais. Pasak M. Karlono, atskiros valstybės netgi turi skirtingas minėtų paukščių lesinimo tradicijas, o ir ne visi Lietuvos ornitologai šiuo klausimu turi vienodą nuomonę.
Pašnekovo teigimu, mažuosius sparnuočius geriausia lesinti tuomet, kai baigiasi jų migracija, kad paukščiai migracijos metu nebūtų stabdomi prie lesyklėlių.
„Paukščių migracija pasibaigia spalio paskutinę savaitę arba lapkričio pirmą savaitę, maždaug tuo laiku galime pradėti lesinti“, – pataria ornitologas. Jis priduria, kad nustoti lesinti paukščius reikėtų kovo mėnesį, nebent žiema užsitęstų.
Pasak specialisto, pavasarį lesalo į lesyklėlės pilti nebūtina – mat minėtu metų laiku paukščiai gamtoje randa natūralaus maisto.
Toliau M. Karlonas paaiškina, jog žmonės nurodytu metu turėtų lesinti paukščius, nes patys labiausiai pakeitė paukščių aplinką, kitaip tariant – išnaikino mitybines paukščių bazes, pavyzdžiui, laukus. Dabar buvusiose paukščių mitybinėse bazėse auga naujos kultūros, joms auginti naudojamos cheminės priemonės.
Ornitologas tęsia, kad ne tik laukuose, bet ir miškuose paukščiams sunku rasti maisto, kadangi miškai iškertami dar nespėjus jiems subręsti. Būtent brandžiuose ir ne po vieną šimtmetį skaičiuojančiuose miškuose paukščiai gali rasti natūralaus maisto, pavyzdžiui, kirmėlių.
Ką dėti į lesyklėlės?
Delfi ornitologo pasiteiravo apie tai, koks lesalas paukščiams pats tinkamiausias, o kokio į lesyklėlės jokiais būdais dėti nereikėtų. Pasak specialisto, pirmiausia paukščiams tikrai netinka sugedęs maistas, kuris netinka ir patiems žmonėms.
„Dažnai žmonės galvoja: „Ai, duona supelijus, tai išnešiu paukščiams“. Taip, kaip mes negalime valgyti sugedusio maisto, taip ir paukščiams negalima duoti“, – komentuoja pašnekovas.
Jis tęsia, kad paukščiams nereikėtų duoti mišrių gaminių, pavyzdžiui, tortų, kepinių. Taip pat jokiu būdu į lesyklėlę negalima dėti juodos ruginės duonos – ji sparnuočiams gali būti pražūtinga.
Anot M. Karlono, paukščiams geriausi yra natūralūs ir vientisi produktai, pavyzdžiui, įvairios sėklos – saulėgrąžų, moliūgų, tinka ir žemės riešutai. Šiuose produktuose yra daug riebalų, kurie reikalingi paukščių energijai palaikyti.
Pašnekovo teigimu, paukščiams tinka ir lašiniai bei taukai, tik šiuos produktus mėgsta ne visi sparnuočiai.
Ornitologas pasidalina ir taip vadinamo paukščių pyrago receptu.
„Galima nusipirkti taukų, išlydyti puode, į juos įpilti įvairių sėklų, užšaldyti maišeliuose rutuliukus ir kabinti ant šakų, paukščiai tą mišinuką iškart lesa“, – pasakoja M. Karlonas.
Galiausiai specialistas priduria, jog į paukščių lesyklėles galima pilti ir taip vadinamų pelų, kurie lieka ūkininkams nukūlus laukus ir išvalius grūdus. Vadinamuose peluose galima rasti daugybę augalų sėklų, kurias mėgsta sparnuočiai. Pasak ornitologo, toks lesalas yra ir nemokamas, ir naudingas paukščiams. Tiesa, į lesyklėles įpylus tokio lesalo, atsiranda didesnė tikimybė už lango pamatyti mieste rečiau sutinkamų paukščių.
Už lesinimą – bauda
Vis dėlto, netinkamas paukščių lesinimas gali kaip reikiant suploninti gyventojų piniginę. Štai Administracinių nusižengimų kodekse įtvirtinta, jog už neteisingą paukščių lesinimą gyventojams gali būti skirta bauda, siekianti nuo 30 iki 230 eurų.
Delfi susisiekė su Vilniaus savivaldybe ir pasiteiravo, ką iš tiesų reiškia netinkamas paukščių lesinimas ir kokiomis aplinkybėmis gyventojams gali būti skirta bauda.
Vilniaus savivaldybės atstovai patikina, jog 346 Administracinių nusižengimų kodekso straipsnis nukreipia į kitus teisės aktus, kuriuose reikalavimai detalizuojami. Vienas tokių aktų – Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklės.
„Šiose taisyklėse nustatyta, kad vandens paukščius lesinti galima vandens telkinių pakraščiuose, kai telkiniai yra pasidengę ledu, o kitus paukščius (išskyrus balandžius) galima lesinti žiemą tinkamu lesalu, jei tam įrengiamos ir prižiūrimos lesyklėlės“, – komentuoja savivaldybės atstovai.
Atkreipiamas dėmesys, kad būtent tokios nuostatos yra patvirtintos ir galioja Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, o kitose savivaldybėse taisyklės gali skirtis.
„Vilniaus savivaldybė laikosi pozicijos, kad aikštėse, skveruose, paplūdimiuose ir kitose tam neskirtose vietose lesinti paukščius nėra tinkamas elgesys, nes paukščiams primetama per daug lesalo, jie ne visą jį sulesa, o likučiai pūva, teršia teritoriją ir traukia graužikus. Taigi nors paukščių lesinimas atrodo kaip nepavojingas veiksmas, jis kelia kitas su sanitarinėmis sąlygomis susijusias problemas“, – paaiškina specialistai.