Liepas teko pašalinti
Vilniaus miesto savivaldybė buvo pranešusi apie tai, kad planuoja nupjauti Lukiškių aikštės liepas. Tai ir įvyko šį trečiadienį. Kaip buvo rašoma pranešime spaudai, keletą metų sostinės arboristai bandė atgaivinti nykstančias liepas, kurios buvo pažeistos rekonstruojant aikštę dar 2017 metais, tačiau medžiai nebeatsigavo ir bus pakeisti naujais. Vietoj jų bus pasodinta dešimt brandžių sidabrinių liepų. Jos, savivaldybės tikinimu, gali augti miesto sąlygomis, yra atsparios karščiams ir taršai.
„Prieš 2017 metų Lukiškių aikštės rekonstrukciją Lietuvos arboristikos centro išvadose rašoma, kad liepos prastos būklės, ir buvo siūlyta jas šalinti. Vis dėlto Vilniaus miesto savivaldybė nepritarė tokiam žingsniui ir bandė išsaugoti liepas, buvo taikytos pačios naujausios ir efektyviausios technologijos. Deja, po aikštės rekonstrukcijos medžių būklė tik prastėjo, ir jų išsaugoti nepavyko. Tačiau naujoms liepoms ruošiama geresnė vieta augti, atsodinami dideli, brandūs medžiai“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Vilniaus savivaldybė sako, kad iš klaidų pasimokyta, todėl dabar naujai pasodintos liepaitės bus prižiūrimos geriau.
„Anksčiau čia augusios liepos skurdo dėl karščio bangų, kurios kildavo saulei atsispindint nuo kietos dangos, todėl dalis dangų bus nuardyta ir padidinta augimvietė. Pašalinus nudžiūvusių liepų kelmus, bus iškastas nevertingas gruntas ir pakeistas maistinga humusinga žeme. Liepoms bus iškastos apie 1,5 m dydžio duobės, pasodintų medžių šaknys bus užberiamos nauju gruntu, medžiai sutvirtinami kuolais.
Šalia medžių bus įrengiami šaknų ir laistymo šulinėliai, per kuriuos prie šaknų pateks oro ir bus galima palaistyti medžius. Pirmaisiais metais, kol medžiai prigis, itin daug dėmesio bus skiriama liepų priežiūrai – jos bus dažniau nei kiti medžiai laistomos, kitais metais bus įterpiama šaknijimąsi skatinančių medžiagų. Liepos turėtų prigyti per 2–3 metus“, – pranešime spaudai apie naujųjų liepų sodinimą rašė savivaldybė.
Padarė meškos paslaugą
Grynas.lt anksčiau kalbintas mikologas Jonas Kasparavičius sakė, kad Lukiškių liepos ten augo ne vieną dešimtmetį, todėl ant jų galima matyti visas žmogaus paliktas žymes ir priežiūros klaidas.
„Kamienų apatinėje dalyje matyti senos didokos, jau užsitraukti spėjusios žaizdos po gana stambių šakų nupjovimo. Aukščiau kamienuose matosi dar nespėjusios pilnai užsitraukti žaizdos taip pat likusios po vėliau įvykusių stambokų šakų nupjovimų. Vidurinėse lajų dalyse matosi užgijusios ir ne visai užsitraukusios žaizdos nuo lajų genėjimo ir naujausios pastarųjų metų genėjimo metu padarytos žaizdos. Jeigu prisiminsime Gedimino prospekto ir Lukiškių aikštės rekonstrukcijas, tai galima beveik neabejoti, kad viena kita „trukdanti“ šaknis irgi buvo pašalinta“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, medžių genėjimas neužtepant specialiu tepalu pažeidimo vietų tapo dar viena šių liepų pražūties priežastimi.
„Tai buvo šaknis žalojanti „pagalba“. Kodėl vis akcentuoju genėjimų metu ir aplink vykusių darbų metu padarytas žaizdas? Todėl, kad kiekviena tokia žaizda yra plačiai atverti „vartai“ medžių parazitams – virusams, bakterijoms ir, ypač, grybams. Taigi, per visą jų augimo laikotarpį beveik reguliariai kiekviename medyje buvo atidaromos durys įvairiems parazitams. Kadangi šioje vietoje sąlygos augti medžiams nėra idealios tiek dėl oro, o kartu ir dirvožemio užterštumo, tiek dėl sausrų vasaros laikotarpiais ir kiekvieną žiemą dosniai pilamos druskos, įvairių kenkėjų poveikio, tai ir be žalojimo jie buvo ne pačios geriausios būklės ir įvairiems parazitiniams grybams buvo gana lengvas grobis.
Kai sodininkai genėja obelis, jie kiekvieną tokią žaizdą, likusią nupjovus šaką, užtepa specialiu tepalu. Deja, miesto medžiams tepalo pirkti niekas neplanavo ir neplanuoja, – nenudžius ir taip. Jeigu ir nudžius, tai galima bus viską suversti pirmtakų klaidoms, – net ir blogose sąlygose medžiai džiūsta gana lėtai ir tylomis“, – pasakojo J. Kasparavičius.
Jo teigimu, žiemą barstoma druska nėra pagrindinis tokios šių liepų būklės kaltininkas. Situaciją pablogino ant jų purškiamas vanduo.
„Taip, druska labai sutrumpina medžių gyvenimą, tačiau tikrai yra vietų, kur medžiai jos gauna dar daugiau, o ir auga daug trumpiau, bet tai nebuvo pagrindinis kaltininkas. Kas ten buvo purškiama ar laistoma iš tų vamzdžių – nelabai aišku. Jeigu tai buvo vandentiekio vanduo, tai nelabai aišku, kokiu tikslu jis pilamas lajos viršuje. Gal, kad alksniabudės vaisiakūniai nesudžiūtų ar samanos ant žievės geriau augtų? Kita vertus, jei spėti, kad tai galėjo būti koks nors fungicidų tirpalas nuo kokių nors lapus pažeidžiančių parazitų, tai irgi kyla įvairių klausimų.
Tokie skysčiai, jau nekalbant apie patį sistemos įrengimą, kainuoja pinigus, kurių visokiems tepalams tai nėra.
Svarbiausiai yra tai, kad medžio viduje augantiems grybams nuo tokių priemonių nei šilta, nei šalta. Net jeigu tuo ir iš tikrųjų buvo bandoma gydyti, tai gaunasi, kad medžio laja visą augimo laiką žalojama, o po to bandoma gydyti kartu dar kartą sužalojant šaknis?“, – svarstė Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas, į kurį buvo kreiptasi prašant paaiškinti, kodėl ant Lukiškių liepų pridygo tiek medieną ardančių grybų ir kokią įtaką jie turės medžių būklei. Tuomet specialistas šioms liepoms pranašavo paskutinį pavasarį.
Prigis ar ne
Laidoje „Delfi rytas“ kalbintas arboristas Renatas Turčinavičius atsakė į klausimą, ar prigis vietoje išpjautų Lukiškių liepų sodinamos naujosios liepaitės.
„Viskas priklausys nuo to, kaip tą darbą atliks. Jeigu vadovausis dabar patvirtintu Europos medžių sodinimo standartu, neabejoju, kad prigis, nes kad medelis prigytų turi būti keli komponentai. Vienas – tai geras sodmuo, antras – augavietė, trečias – tai yra specialistas, kuris žinotų, kokius veiksmus reikia padaryti pasodinus ir dar 2 m. laikotarpiu, nes kokia dabar yra praktika – sodinuko pasodinimu mes laikome tik tą įmetimą į duobę.
Tai nėra medelio pirkimas kaip medelio, tai yra tik pasodinimo paslauga. O kad prigytų, matome, (reikalingas, – red. past.) visas kompleksas (darbų, – red. past.). Reikės laukti 2 metus“, – sako jis.
Bedė pirštu į klaidas
R. Turčinavičius tęsia, kad medžio gerove turi rūpintis sklypo, kuriame jis pasodintas, savininkas. Vis dėlto Vilniuje, o taip pat ir kituose miestuos, augantys medžiai prižiūrimi labai atsainiai.
„Siūlyčiau pagal savo kompetencijas Aplinkos ministerijai, savivaldybei išanalizuoti kertines šitų atvejų priežastis. Viena – ąžuolo nukirtimą, antra – šitų liepų istoriją. Pasižiūrėti nuo projektavimo – ką architektas mato topo nuotraukoje, kodėl medžiai nėra privalomai užnešami topo nuotrauka, o tiktai užsakovui reikalaujant.
Jeigu projektuotojas neturi reikalavimo numatyti tam tikro dydžio augavietės, o tiesiog pažymi taškiuku, kad čia bus medis, mes turime tokius atvejus kaip Lukiškių liepos. Nes ten nebuvo kreipiamas dėmesys, kad tokioms brandžioms liepoms reikalingos ir tam tikro dydžio augavietės. O medžiai be šaknų neauga, kaip mes besistengtume kažką daryti. Jeigu šaknims nėra vietos, nėra galimybės medžiui išaugti“, – laidoje kalbėjo jis.
Paklaustas dėl žiemą barstomos druskos poveikio medžiams, arboristas sakė, kad miestas ėmėsi iniciatyvos želdinius apsaugoti apsauginiais skydais. Taip pat yra galimybė naudoti kitokias druskas. Svarbiausiu dalyku jis įvardijo laistymą ir drėgmės stebėjimą, ko labai trūksta.
„Jeigu paklausite, kaip Vilniaus mieste specialistai matuoja tą drėgnumą, tai nustebsite, kad miestas neturi drėgnomačio, kad galėtų pamatuoti ir įvertinti nupirktas paslaugas: ar buvo kokybiškai palieta pavasarį ar nekokybiškai. Reikėtų pradėti nuo tokių mažų dalykų: pasižiūrėti į procesą, kas ką daro, kas už ką atsakingi, kodėl susiformuoja tokios aplinkybės, kurios paskatina žmones taip neatsakingai elgtis.
Jeigu tu perki laistymo paslaugas, tai kaip užsakovas neperki vandens išpylimo paslaugos, galutinis tikslas yra tam tikra drėgmė augavietėje, tai turi žinoti, kokia ji turi būti. Galima pasitikėti žmonėmis, bet geriau pasitikrinti ir turėti su kuo pasitikrinti“, – pridūrė jis.
R. Turčinavičius sakė, kad reikia įvertinti specialistų, kurie medžius sodina ir prižiūri, kompetencijas.
„Pažiūrėkime, kokius reikalavimus mes keliame tiems žmonėms, kuriuos samdomės miesto medžiams prižiūrėti. Jeigu rūpinamės savo dantimis, mes norime geriausio specialisto, o kadangi čia yra visuomeninis turtas, tai samdomės tuos žmones, kurie turi laiko – sniego valyti nereikia, žolės dar pjaut nereikia, tai čia praeik, šakas nupjauk nuo apačios ir visiem bus gerai.
Manau, kad čia labai ydinga praktika. Kadangi nėra reikalavimo būtent kvalifikuotiem specialistam prižiūrėti miesto medžius, tai nereikia stebėtis, kad mes turime netinkamai nugenėtus medžius, kurie po to iš tikrųjų ir kelia grėsmę, nes formuojasi didelės drevės, puviniai. Kai žmonės nežino ką daro, jie padaro labai daug žalos. Tai sisteminis dalykas ir vėl kviesčiau Aplinkos ministeriją ir savivaldybę peržiūrėti reglamentuojančius dokumentus, kurie pakeistų tas aplinkybes formuojančias šitą praktiką“, – kalbėjo jis.
Anot jo, arboristai yra kreipęsi į institucijas, tačiau jų balsas ne visada išgirstas. Vis dėlto jis pridūrė, kad arboristai mielai konsultuotų medžių sodinimo ir priežiūros klausimas, kad tokie atvejai kaip su Lukiškių liepomis ir Ceikinių gatvėje nupjautu ąžuolu nebepasikartotų.
„Tokios sąvokos Želdymų įstatyme kaip arboristai nėra. Visi, kurie šiuo metu dirba ir priklauso Lietuvos arboristų asociacijai, yra iš tikrųjų pasišventę ir šitą darbą labai mylintys žmonės ir aš tikiuosi, kad būsime pakviesti, mielai suteiksime informaciją, kuri padėtų geriau mieste ir šalyje tvarkytis su medžiais. Reglamentavimo būdai kitose šalyse yra išbandyti, tos klaidos, kurias mes bandome daryti, t. y. didinti baudas, gąsdinti kažkaip, irgi išbandyta.
Geriausia įsigilinti į priežastis – mes neturim aiškaus proceso, kas už ką atsakingas pradedant projektavimu, priežiūra statybos metu, po jų. Miestų medžiai blogėja todėl, kad mes intensyviai keičiam infrastruktūrą. Bet kokie tinklai – požeminiai, antžeminiai, jie turi savo apsaugines zonas, medžiai neturi jokių apsauginių zonų.
Vilnius jau po truputį daro pažangą ir prašo, kad projekte būtų numatyta, kokia bus šaknų apsaugos zona. Kituose miestuose to visiškai nėra ir mes matome kuo daugiau takų, gatvių rekonstrukcijų, tuo daugiau brandžių medžių prarandame kasmet. Jeigu nekeisime reglamentavimo, kuris keis žmonių ir įmonių elgseną, taip tęsis toliau“, – įsitikinęs R. Turčinavičius.
