Retais gamtos kadrais pasidalijusi Loreta sakė, kad lapės urvas, šalia kurio smagiai žaidė lapiukai, yra arti kelio. Jaunikliai aplink urvą laksto ryte ir vakare, o dieną slepiasi. Anot jos, lapiukai labai drąsūs. Mama dažnai juos stebi pasilypėjusi aukščiau ant šlaito.

Moteriai pavyko užfiksuoti, kaip 5 jaunikliai žaidžia tarpusavyje šalia urvo, o vėliau puola prie mamos, atnešusios sumedžiotą grobį.

Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad Lietuvoje gyvena vienos rūšies lapės – rudosios. Anot jo, pastaraisiais metais lapių padaugėjo, mat tapo nebepopuliaru gyvūnus medžioti dėl kailio.

Lapės, sako gamtininkas, yra įdomūs gyvūnai: „Jos priklauso šuninių šeimai, tačiau kitaip nei šunys nevizgina uodegos, taip pat neurzgia. Bėgdamos gali pasiekti ir 50 km per val. greitį. Dėl įvairių pavojų ir ligų laisvėje dažniausiai neišgyvena 10-ies metų, o nelaisvėje gyvena iki 15 metų. Sveria daugiau nei 10 kg. Taigi yra panašios į šunis, tačiau ir skirtingos.“

D. Makavičius teigia, kad lapės visada gyveno netoli žmogaus – kaimiškose vietovėse, prie sodybų, tačiau pastaraisiais metais pastebima, kad jų daugėja ir miestuose.

„Galima pastebėti, kaip lapės reguliariai tikrina šiukšliadėžes, kitas vietas mieste, kur gali būti maisto. Žmonės jų yra matę ir Mažeikių miesto pakraštyje, ir Vilniuje. Plečiantis miestams gyvūnai prisitaiko gyventi šalia žmogaus“, – kalba jis.

Lapiukai Loretos Budrės nuotr.

Lapės, gamtininko teigimu, labiausiai iš visų žinduolių platina pasiutligę, todėl yra vakcinuojamos iš oro mėtant jauką su vakcina. Liga Lietuvoje jau daug metų nėra fiksuojama.

Anot jo, lapės poruojasi sausio–vasario mėnesį, patinas ir patelė gyvena kartu, vėliau atsiradus jaunikliams patinas atsiskiria. Lapiukai į pasaulį ateina kovo–balandžio mėnesį. Paprastai jų būna 4–5, o išimtiniais atvejais gali būti ir 10.

„Lapiukai pradeda matyti maždaug po 2 sav., po mėnesio ima tyrinėti aplinką. Urve jiems tamsu, jie jau yra smalsūs, todėl vis daugiau laiko praleidžia išlindę. Nuotraukoje lapiukams mažiausiai 1,5 mėnesio. Jie jau pradeda tyrinėti pirmuosius vabalus, varles. Po pusmečio jaunikliai jau yra praktiškai suaugę, pradeda patys medžioti. Tas laikas yra pats nesaugiausias, nes kaip tik tada jų daugiausiai žūna, kadangi išgyvenimo įgūdžiai dar menki“, – kalba D. Makavičius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją