Rado sniege
Nors žiemą šikšnosparniai miega, pasitaiko, kad pasikeitus oro temperatūrai jie turi ieškotis kitos žiemojimo vietos ir kartais dėl to patenka į bėdą.
„Šįvakar prie lesyklos (daugiabučių kieme), sniege, radau šikšnosparnį. Gyvą ir judrų. Neaišku, iš kur jis ten atsirado. Galbūt iš drevėtos obels, ant kurios šakos ir kabo lesykla“, – rašė šikšnosparnį radęs Rimantas Pumputis.
Vyras sakė, kad šikšnosparnį uždarė į medinę dėžutę ir prašė patarimo – ką su juo daryti? „Lauke minusinė temperatūra, kovo pradžia. Namas renovuotas, nėra kur paleisti“, – teigė jis.
Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad vyras aptiko vėlyvąjį šikšnį, kuris įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Pataria imti su pirštinėmis
Gamtininko teigimu, radus šikšnosparnį reikia nepamiršti saugumo. Taip pat, sako jis, svarbu įvertinti, ar gyvūnui viskas gerai.
„Pirmiausia reikėtų stengtis gyvūnui sukelti kuo mažiau streso, nes jis yra laukinis, nėra pripratęs prie žmonių. Būtų geriau šikšnosparnį imti su pirštinėmis, nes kelios jų rūšys gali gindamosi prakąsti žmogaus odą. Žinoma, dažniausiai tokiu metu rasti šikšnosparniai yra apatiški, jų kūno temperatūra būna sumažėjusi, todėl jie nesikandžioja, tik gąsdina prasižiodami“, – įspėja gamtininkas.
Anot jo, radus šį gyvūną reikia įvertinti jo būklę. „Jeigu šikšnosparnis atrodo sveikas, nesužalotas, nėra labai sulysęs, reikėtų jį pernešti į saugesnę vietą. Tai gali būti koks nors pastato plyšys, atšokusi medžio žievė ar kita panaši vieta aukščiau žemės.
Žiemos metu jų miegą gali paveikti orų permainos, pavyzdžiui, prasidėjęs atodrėkis. Paprastai šikšnosparniai iki tol žiemoja savo įprastoje vietoje, o kai pasikeičia temperatūra jie ieško naujos vietos ir būna, kad išskrenda iš žiemavietės, bet nebespėja kažkur kitur saugiai įsikurti. Tada žmonės juos ir aptinka nebūdingose vietose. Tokiu metu radus šikšnosparnį reikėtų suteikti galimybę tą dieną jam kažkur saugiai pabūti ir jis pats išskris“, – pasakoja D. Makavičius.
Reikia pasirūpinti
Pašnekovas teigia, kad kai lauke šalta ar nusimato minusinė temperatūra, galima gyvūną laikinai globai parsinešti namo: „Reikia rasti vėsesnę patalpą, tada jis sunaudos mažiau energijos, jam reikės mažiau maisto medžiagų. Tinka rūsys, įstiklintas balkonas, jei ten nėra minusinės temperatūros.“
D. Makavičius sako, kad rasti šikšnosparniai paprastai būna ištroškę, todėl juos reikėtų pagirdyti vandeniu.
„Kai šikšnosparnis tampa aktyvesnis, pradeda judėti atsinešus į namus, jam reikėtų duoti atsigerti vandens. Pakaktų tiesiog prikišti šaukštelį su vandeniu prie jo nasrų. Taip pat jį reikėtų įdėti į batų dėžutę ( tai daiktas, kurį žmonės dažniausiai turi namuose). Būtų gerai patiesti kokios nors medžiagos, kad gyvūnui būtų maloniau, ir įdėti negilų indelį su vandeniu.
Jeigu naktį bus pliusinė temperatūra, namuose jį galima palaikyti iki tamsos, o tada paleisti lauke sutemus. Galima paleisti ir per balkoną. Geriausia tai daryti kuo arčiau tos vietos, kur jis aptiktas, nes ten jis gerai orientuosis. Galima apsimovus pirštines jį kaip paukščiuką palaikyti ant delno, jis susiorientuos ir nuskris. Kitas būdas – padėti dėžutę su juo kur nors aukščiau saugioje vietoje, palikti iš dėžutės kyšoti audinio gabalą, kuriuo galėtų išlipti, ir kažkur atokiau palaukti, kol jis išskris“, – aiškina šikšnosparnių žinovas.
Gamtininkas sako, kad dienos metu šikšnosparniai yra labai pažeidžiami – jų tyko katės, kuosos, kiti paukščiai, tad geriausia jį paleisti vakare.
Kartais šikšnosparniai ima drebėti, tačiau tai, gamtininko teigimu, nėra baimės ženklas. Taip šie gyvūnai bando pakelti savo kūno temperatūrą, kad galėtų išskristi.
Pranešti apie rastus šikšnosparnius ir pasiteirauti, kaip jiems suteikti geriausią pagalbą, gyventojai gali paskambinę Šikšnosparnių apsaugos Lietuvoje draugijai telefonu +37062030707.
