Šiuo metu Šarm el Šeiche vyksta 27-oji Jungtinių Tautų (JT) klimato kaitos konferencija COP27, kurios metu pasaulio šalių vadovai siekia susitarti, kokie veiksmai turi būti atliekami mažinant šiltnamio efektą. Siekdami padėti suprasti JT pabrėžtą būtinybę aktyviau išnaudoti miškų potencialą kovojant su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, „Sengirės fondo“ mokslininkai dalijasi, kodėl šioje kovoje itin vertingi seni miškai.
Pasak aplinkosaugos mokslininkės Lauros Malinauskaitės, nors miškų atsodinimo ir užsodinimo programos yra viena iš priemonių priešintis klimato kaitai, tokie projektai gali turėti pasekmių.
Vienas pavyzdžių – Kinija, kurios šiaurinėje dalyje dykumų plėtrai stabdyti pasodinta medžių rūšis nebuvo tinkama sausam klimatui, todėl buvo išeikvotos vandens atsargos ir pablogėjo dirvožemis. Šalies pietuose dėl miškų atsodinimo tik vienos rūšies medžiais, sumažėjo ir biologinė įvairovė.
„Labai sutinkame su JT Darnaus vystymosi tikslais, kuriuose pabrėžiama, kad klimato krizę reikia spręsti kartu su kitomis socialinėmis ir ekologinėmis problemomis. Negalima vienos problemos spręsti kitos sąskaita, todėl ir biologinė įvairovė, ir socialinė lygybė, ir prieiga prie sveikos aplinkos yra neatsiejamos sprendimo dalys, – sakė L. Malinauskaitė. – Viena efektyviausių strategijų, turinti didelį potencialą padėti švelninti klimato kaitos padarinius ir kartu saugoti bioįvairovę, yra natūralių miškų išsaugojimas arba atkūrimas. Taip užaugę ar ataugę miškai yra atsparesni ir suteikia prieglobstį nuo gamtos stichijų įvairių rūšių gyvūnams bei žmonėms. Vykdant miškų atkūrimą visame pasaulyje, iki 2050 metų galėtų būti surinkta iki 70 milijardų tonų anglies augaluose ir dirvožemyje.“
Senieji miškai – natūralus oro kondicionierius
Miškų funkcija švelninant vietinius klimato kaitos padarinius yra susijusi procesu, vadinamu evapotranspiracija, kai naudodami saulės energiją, medžiai garina vandenį ir taip „perneša“ šilumą nuo žemės paviršiaus aukštyn – tai veikia tarsi natūralus oro kondicionierius. Išlaikyti šilumą toliau nuo žemės paviršiaus, kur yra žmonės ir ekosistemos, padeda ir medžių lajos – kuo netolygesnis miško viršus, tuo daugiau susikuria oro sūkurių, kurie nustumia šilumą nuo žemės.
Kitas svarbus veiksnys – medžių gaminamos cheminės medžiagos, kurios sukuria miglos debesis, atspindinčius saulės šviesą. Visi šie procesai atlieka labai svarbų vaidmenį reguliuojant žemės paviršiaus temperatūrą šalia miškų esančiose vietovėse.
Botaniko dr. Mindaugo Lapelės nuomone, klimato kaitai stabdyti svarbus visų įrankių subalansuotas derinimas.
„Klimato kaitos poveikio mažinimas neatsiejamas nuo biologinės įvairovės, natūralių ekosistemų bei sveiko dirvožemio išsaugojimo, todėl senųjų mūsų regiono miškų apsauga irgi yra viena svarbiausių prevencinių priemonių. Seni miškai jau dabar sugeria CO2, tuo tarpu masinis naujų miškų sodinimas nėra toks vienareikšmiškas – neaišku kokia dalis sodinukų atlaikys klimato kaitos pokyčius, kokį CO2 pėdsaką paliks dirvos ruošimas sodinimui, sodinukų auginimas durpžemyje plastikiniuose puodeliuose ar po kiek metų šie miškai ims sugerti CO2 tiek, kad „kompensuotų“ sodinimo pėdsaką“, – teigė fondo mokslininkas.
„Sengirės fondo“ išpirkti 52 ha dydžio miško plotas ženkliai prisideda stiprinant šalies atsparumą klimato kaitai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugėrimo, vandens ciklo reguliavimo ir hidrologinio režimo stabilumo palaikymo, geriamojo vandens kokybės palaikymo, dirvožemio erozijos sustabdymo bei daugybės kitų ekologinių, ekonominių ir socio-kultūrinių verčių.
Dabartiniu skaičiavimu, fondo globojami miškai jau sukūrė apie 100 tūkst. Eur vertės apskaičiuojamos socio-ekonominės naudos. Taip pat, fondo duomenimis, jų globojamų miškų šiltnamio efektą sukeliančių dujų sugėrimas, skaičiuojant nuo sklypų įsigijimo, siekia apie 624 tonas CO2.
