Sakė, kad puolė avis
Rugsėjo pradžioje žiniasklaida aprašė Alizavos seniūnijoje, Žaidelių kaime, gyvenančio Efaizo Ismailovo istoriją.
Vyras pasakojo, kad išgirdęs šunų lojimą išėjo į kiemą ir kadangi jau anksčiau buvo pastebėjęs sodyboje pasirodančius vilkus, pasiėmė prožektorių ir peilį. Jis teigė, kad apylinkėse galima pamatyti ir daugiau vilkų, o ir jam pačiam yra tekę pastebėti jų papjautų žvėrių gretimame miške. Efaizas stebėjosi, kad vilkai ateina net į sodybos kiemą, nebijo žmonių.
Vyras žiniasklaidai sakė, kad tą vakarą gynė savo avis, todėl vilkas jį puolė ir šis žvėrį nudūrė turėtu peiliu. Apie įvykį liudijo ir įkandimai ant vyro rankos. Istorija tuomet feisbuke pasidalijo Efaizo dukra.
Atliko DNR tyrimus
Po incidento buvo kreiptasi į mokslininkus. Siekta išsiaiškinti, ar ūkininką puolęs gyvūnas iš tiesų buvo vilkas.
Vytauto didžiojo universiteto mokslininkai atliko ūkininko nudurto individo genetinius laboratorinius tyrimus. Pagal DNR duomenis buvo siekta nustatyti šuns-vilko hibridizacijos tikimybę.
Genetinis tyrimas DNR žymenų pagrindu parodė, kad testuojamas pavyzdys yra gryno šuns be jokios hibridizacijos su vilku pėdsakų.
Viena iš tyrimą atlikusių mokslininkių – dokt. Rūta Kembrytė – papasakojo, kaip tokie tyrimai atliekami: „Gavome individo raumens mėginį, iš jo išgaunama gryna mėginio DNR. Tiriami DNR fragmentai yra pagausinami pagal tam tikras metodikas ir atliekama kapiliarinė elektroforezė. Kai gauname tam tikrus tiriamus DNR fragmentus (DNR yra labai ilga, o mes tiriame tik tam tikrus fragmentus, šiuo atveju 19 fragmentų), galime analizuoti duomenis.“
Universiteto mokslininkai jau keletą metų atlieka vilkų genetinius tyrimus ir turi sukaupę didelę duomenų bazę. Šiuo atveju tirto individo DNR duomenys buvo palyginti su 10-ies senesnių vilkų ir 10-ies šunų DNR.
„Turime susirinkę šunų DNR bazę, kad galėtume ieškoti hibridizacijos atvejų. Šunų DNR buvo išskirta iš seilių – kolegos surinko seilių pavyzdžius iš vilkinių šunų. Šioje analizėje viską panaudojome ir susiejome, kad tai buvo šuo. Mūsų duomenų bazė didelė, metodika, žymenys yra labai kokybiški ir labai gerai atskiria vilką ir šunį“, – pasakojo R. Kembrytė.
Atskleidė kitą problemą
Aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad pagal visus morfologinius gyvūno požymius iš karto buvo aišku, kad ūkininką užpuolė šuo ar mažiau tikėtinu atveju šuns ir vilko hibridas, bet ne vilkas, tačiau kritinėje situacijoje tai įvertinti pačiam žmogui yra praktiškai neįmanoma.
„Buvo aišku, kad tai yra šuo, nes vilkų tokiu kailiu tuo metų laiku nebūna. Vilkas tuo metu būna trumpu kailiu, jie taip pat neturi riestos uodegos. Galvojome, galbūt tai gali būti hibridas. Dėl to buvo daromi DNR tyrimai, kurie leido įsitikinti iki galo, kad tai buvo šuo šimtu procentų“, – sakė ministro patarėjas.
Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvoje yra didelė problema su neprižiūrimais šunimis: „Yra daug valkataujančių šunų, susikuria netgi šunų gaujos ir dalį tų gyvūnų pjauna būtent šunys, o ne vilkai.“
Anot jo, svarbiausia šiuo tyrimu buvo nuraminti visuomenę, kad vilkai nepuola žmonių, o taip pat paskatinti gyventojus labiau saugoti savo gyvulius, augintinius ir save pačius.
Galima supainioti su šunimi
Anksčiau medžiotojas Darius Gudačiauskas Grynui.lt yra pasakojęs, kad Lietuvoje laikomos kelios šunų veislės, kurios iš išvaizdos primena vilkus ir gali būti su jais supainiotos. Tiesa, vokiečių aviganis, dažnai pavadinamas vilkšuniu, tarp jų net nepatenka, nes į vilką nėra panašus nei savo spalva, nei snukio struktūra, nei korpusu ar ausimis.
Vilką, sako medžiotojas, galima supainioti su Čekoslovakijos vilkšuniu, nes jo genetikoje yra labai daug vilko kraujo. Tiesa, būtent dėl šios priežasties jis yra sunkiai dresuojamas ir šios veislės šunų beveik niekas neaugina, todėl jį sutikti tikimybė yra nedidelė.
Dažniau su vilku galima supainioti Vakarų Sibiro laiką. Šių šunų snukio struktūra, ausys, korpusas yra labai panašūs į vilką. Skiriasi tik uodegos padėtis – Sibiro laikos uodega yra užriesta į viršų, o vilko – tiesi ir trumpesnė. Be to, vilko krūtinės ląsta yra didesnė nei šių šunų, mat jų plaučių tūris taip pat yra didesnis.
Miškų plėšrūnus, anot D. Gudačiausko, galima supainioti ir su haskiu, ypač su tais, kurie turi į vilko panašų kailį. Abiejų jų uodegos trumpesnės, nėra riestos. Vis dėlto vilkai neturi skirtingų spalvų akių ir aplink jas esančių „akinių“.
Medžiotojas sako, kad vilką galima pažinti iš eisenos. Jie pasižymi elegantišku, grakščiu ėjimu, panašiu į kačių, o didesnių veislių šunys pėdas deda staigiai ir aštriai. Taip pat vilkai eidami viską uosto, atrodo įtarūs, vengia žmogaus. Jie yra ir gerokai aukštesni nei šunys.
