Ornitologas, „Pažinkime paukščius drauge“ edukacijų kūrėjas Gediminas Petkus sako, kad Lietuvoje gyvena keletas strazdų rūšių, tačiau į žmonių akiratį dažniausiai patenka tik keli – strazdas giesmininkas, juodasis ir smilginis strazdai. O štai dar trys rūšys yra sutinkamos itin retai.
Išsiskiria melodinga giesme
Vienas iš dažniausiai žmonių sutinkamų strazdų yra juodasis strazdas. G. Petkus pasakoja, kad jų galima pamatyti ir miestuose, nors dar pieš kokį šimtmetį tai buvo baikštūs ir atsargūs miškų paukščiai.
„Dabar juodieji strazdai ne tik Europoje dažni, bet ir Lietuvoje. Žmonės juos sutinka, išgirsta. Jie pradėjo perėti soduose, prie namų augančiose tujose ir kituose tankiuose želdiniuose. Šis paukštis ypač mėgiamas Didžiojoje Britanijoje, net grupė „The Beatles“ apie jį parašė populiarią dainą „Blackbird“, – pasakoja jis.
Juodąjį strazdą atskirti nuo kitų strazdų nėra sudėtinga. Pirmiausiai į akis krenta tai, kad jis yra juodas. Ornitologas sako, kad kartais šis strazdas painiojamas su varnėnais, tačiau jie yra margesni. Juodojo strazdo patinas yra visiškai juodas su geltonu snapeliu, o patelė – rudesnė, kiek šviesesnės spalvos krūtine ir gerkle.
G. Petkus sako, kad juodieji strazdai išsiskiria savo melodingomis tuoktuvių giesmėmis, kurių paukščių poravimosi metu galima klausytis visą naktį.
„Jų giesmes kartais naudoja net prekybos centrai. Užleidžia, kad žmonės geriau jaustųsi. Juodasis strazdas turi tokią melancholišką, melodingą giesmelę, kurią gieda patinai. Jie skleidžia garsus bendraudami, pranešdami apie pavojų, bet ta tuoktuvių giesmelė yra tikrai labai graži ir gali būti girdima net visą naktį“, – sako ornitologas.
Gina savo teritoriją
Kitas strazdas – smilginis – dažnai sutinkamas miškuose, didesniuose parkuose. Ornitologo teigimu, šis paukštis labai gina savo teritoriją nuo šarkų, pilkųjų varnų ir kėkštų, todėl jo draugijoje lizdus mielai suka mažesni sparnuočiai, norintys apsaugos: liepsnelės, kikiliai.
„Kaip ir juodasis strazdas smilginis strazdas yra pastebimai didesnis už varnėną. Jo galva, sprandas, nugaros apačia yra šviesiai pilki, krūtinė, gerklė ir pagurklis – rusvai gelsvi, tamsiai dėmėti. Jei parke lankosi daug žmonių, smilginiai strazdai peri aukščiau, jei lankytojų nedaug – žemiau. Nors jo giesmė nėra tokia melodinga kaip juodojo strazdo, tačiau savotiškai graži“, – kalba pašnekovas.
Jei, pavyzdžiui, juodieji strazdai labiau vienišiai, tai smilginiai skraido būreliais. Žiemą galima pamatyti jų būrius, kuriuos sudaro iki tūkstančio paukščių vienoje vietoje.
G. Petkus tęsia, kad kaip ir juodieji strazdai bei strazdai giesmininkai, smilginiai strazdai taip pat migruoja žiemoti į Pietų ir Vakarų Europą.
Gūžtą lipdo seilėmis
Vienas iš strazdų, kurį taip pat galima pamatyti dažniau, yra strazdas giesmininkas. Tiesa, mieste jie skraido mažiau, nebent įsikuria didesniuose parkuose, kur yra gausu eglių ir pušų.
Įdomu tai, kad jei juodasis strazdas gieda tik miško medžių lajose, strazdas giesmininkas paprastai savo giesmėmis džiugina pačiose medžių viršūnėse. O štai smilginiai strazdai giedoti mėgsta skrisdami iš vienos vietos ir kitą.
„Strazdo giesmininko giesmė įdomi ir lengvai atpažįstama paukščių stebėtojų. Jis gieda melodingai, frazę kartoja keletą kartų iš eilės. Gieda vakare, temstant, taip pat auštant. Šie paukščiai sezono metu peri kartais ir tris kartus, todėl jo giesmę galima girdėti ir visą vasarą. Žinoma, dabar rugpjūčio pabaigoje jie yra pritilę, nes jaunikliai jau užauginti“, – kalba ornitologas.
Smilginis strazdas yra šiek tiek didesnis už varnėną, ant pilvo turi apvalias dėmeles, kurios primena apverstas širdeles. Nugara – rusva. „Kai kur rašoma, kad strazdai giesmininkai gali pamėgdžioti ir automobilių signalizacijas. Daugiau tai įpratę daryti varnėnai, bet ir strazdai giesmininkai tai moka“, – priduria G. Petkus.
Jis sako, kad populiariame filme „Bado žaidynės: strazdas giesmininkas“, vaizduojamas paukščio simbolis yra visai ne šio paukščio, o išgalvotas.
„Jis šiek tiek panašus į Amerikos paukštį strazdą mėgdžiotoją ir galbūt dėl to taip buvo išversta. Strazdas mėgdžiotojas Lietuvoje jau negyvena. Jie paplitę Šiaurės, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, Galapagų salose. Tai paukščiai, kurie gali pamėgdžioti iki 200 skirtingų sparnuočių balsų“, – sako pašnekovas.
Viena įdomiausių strazdo giesmininko savybių yra tai, kad skirtingai nei kiti paukščiai jis savo gūžtą lipdo seilėmis iš papuvusios medienos.
Strazdą giesmininką žiemą aptikti pasiseka rečiau. Jis išskrenda žiemoti į Vakarų ir Pietų Europą.
Kai kurie sutinkami itin retai
Visi strazdai mėgsta šokuoti, vartyti lapus, po kuriais ieško maisto, todėl iš elgesio tikrai nesunku suprasti, ar paukštis, kurį matote, tikrai yra strazdas.
Lietuvoje taip pat gyvena ir kitų rūšių strazdų, tačiau jie yra daug rečiau sutinkami. Pavyzdžiui, amalinius strazdus žmonės paprastai pamato besimaitinančius laukuose, išgirsta girioje.
Vakarų Lietuvoje galima išvysti baltabruvį strazdą. Jis dažniau matomas migracijos metu. O pati rečiausia strazdų rūšis yra baltagurklis strazdas. Jis sutinkamas itin retai, paprastai pasirodo pajūryje.
