Vienas iš tyrimui vadovavusių mokslininkų Ricardo Rozzi sako, kad Ahrastura rayaditos rūšiai pavyko išgyventi ir prisitaikyti teritorijoje, kur nėra medžių, o skurdžią augaliją ten nulėmė ne kas kita, o evoliucija.

Magelano universiteto mokslininkas Ricardo Rozzi: „Tai endeminė rūšis. Taip pat Darvinas savo laiku Galapagų salose aptiko kikilinių. Tai natūrali gamtos laboratorija, ten vyksta laboratoriniai procesai, ir mes aptinkame naujų paukščių rūšių“.

Magelano universiteto mokslininkas Ricardo Rozzi: „Diego Ramireso salose nėra medžių, tad iš kur ten tų paukščių populiacija? Atsakymas evoliucija. Mes radome šios rūšies paukščių, kurie prisitaikę gyventi ganyklose“.

Šie paukščiai peri žemėje išraustose olose, o ne suka lizdus medžiuose. Be to, jie turi didesnį snapą nei jau žinomi jų pusbroliai erškėtauodegiai rajeditai.

Čilės mokslo ir technologijų ministras Flavio Salazaras sako, kad šis mokslinis proveržis akcentuoja unikalios Čilės ekologinės sistemos išsaugojimo svarbą.

Čilės mokslo ir technologijų ministras Flavio Salazaras: „Naujos rūšies atradimas labai sudėtingas ir retas dalykas, nes pasaulis gana akylai stebi paukščių situaciją. Maža to, atradimas unikalus dėl to, kad įvyko subantarktinėje zonoje, kuri Čilei labai svarbi. Tai ir rūpestis gamta, ir unikalios ekologinės sistemos, naujos rūšys, nauji elgsenos modeliai, galimybės analizuoti klimato kaitos poveikį ir daugybė kitų dalykų“.