„Šiam pasauly – nieko pastovaus. Žiūrim ir netikim savo akimis: prie judraus kelio su pilkaisiais ir baltaisiais garniais šmirinėja sau juodųjų gandrų porelė ir žuveliokus iš užpelkėjusios pievos rankioja! O vienas net su žiedu ant grakščios kojytės“, – rašo Neries regioninis parkas.
Juodieji gandrai yra saugoma sparnuočių rūšis, kuri gyvena atokiau nuo žmonių, tad pamatyti juos ramiai vaikštinėjant pievose tikrai retas įvykis.
„Knygose skaitėme ir patys iki šiol stebėjome, kad juodasis gandras – Lietuvos raudonosios knygos paukštis – gyvena savo slaptą gyvenimą tik senuose brandžiuose miškuose ir kuo toliau nuo žmonių. Jei baltajam gandrui reikia žmogaus pagalbos lizdui susisukti, tai juodajam nereikia to žmogaus nė pro kur. Lizdus jie krauna patys ir pievose paskui traktorius nevaikšto.
Iš tiesų labai įdomu, kas iššaukė tokį elgsenos pokytį. Maisto trūkumas? Žmogaus artumo, kaip neišvengiamo faktoriaus, priėmimas ir prisitaikymas? Bus įdomu stebėti, ar tai vienetinis atvejis, ar jis kartosis ir kitais metais. Žinome, kad mūsų parke juodieji gandrai gyvena nuo 2004 metų, bet va taip be baimės maklinėjančių matyti dar neteko.
Ir dar. Nėra to blogo, kad neišeitų į gerą. Čia iš gamtininko, ne ūkininko varpinės žvelgiant. Užsikimšus dirbamų laukų melioracijos sistemoms, susiformavo puikiausios ganyklos paukščiams, nuo pat pavasario matom čia gulbes, antis, pempes, garnius, o dabar ir juoduosius gandrus“, – teigiama Neries regioninio parko įraše.
