Ribojama laivyba
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija antradienį pranešė, kad pajūryje vėjo greičiui viršijus 22 metrus per sekundę Klaipėdos uoste apribota laivyba.
Kaip rašoma BNS pranešime, Laivų eismas apribotas apie 13 valandą, kai vėjo greitis pasiekė 22 metrus per sekundę, o bangos aukštis – 3 metrus.
„Šiuo metu leidimo išplaukti iš uosto laukia du, įplaukti – vienas laivas“, – BNS antradienį sakė uosto direkcijos atstovė spaudai Ignė Rotautaitė-Pukenė.
Anot jos, ribojimai gali būti taikomi iki trečiadienio: „Ko gero, ribojimai išliks iki rytojaus, nes vėjas gali dar labiau sustiprėti“.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kad trečiadienio naktį pajūryje šiaurės-vakarų krypčių vėjo greitis gūsiais gali pasiekti iki 23 metrų per sekundę, antradienį rašė BNS.
Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. Loreta Kelpšaitė – Rimkienė pasakoja, kad vienas neįprasčiausių Klaipėdos uosto fenomenų – traukūnas – kaip tik ir susidaro esant tokioms aplinkybėms.
„Kai vėjo greitis viršija 21 metrą per sekundę laivyba yra stabdoma, nes prognozuojama, kad gali įvykti stiprus traukūnas. Pats pavojingiausias traukūnas susidaro tada, kai ilgos bangos patekdamos į uostą jame sudaro vandens lygio svyravimo rezonansą. Tai reiškia, kad ilgos bangos periodas yra kartotinis Klaipėdos uosto pločiui. Kadangi uosto plotis skirtingose vietose skiriasi, bangų rezonansas gali įvykti skirtingose vietose“, – sako specialistė.
Stabdė keltą į Smiltynę
Anot jos, pernai lapkričio pabaigoje buvusį bangų rezonansą pirmiausiai pajuto paprasti gyventojai.
„Žmonės, kurie gyvena krantinėje pradėjo skųstis, kad keltas, kuris kursuoja iš Klaipėdos miesto į Smiltynę, šokinėja. Jam dėl to buvo sunku prisišvartuoti. Tą kartą ryte jau kelto kapitonas atsisakė kelti žmones, nes tai buvo per daug pavojinga. Laivo lynai gali trūkti ir laivas gali pradėti blaškytis po uostą. Tada uostas nebuvo uždarytas, bet Senojoje perkėloje kursavimas buvo sustabdytas dėl didelio vandens lygio svyravimo ir srovių. Nors Naujojoje perkėloje, piečiau, tokios pavojingos situacijos nebuvo ir keltai bei laivyba vyko toliau“, – pasakoja L. Kelpšaitė – Rimkienė.
Specialistės teigimu, prasidėjus traukūnui uoste atsiranda apie pusės metro bangos ir tų bangų trukmė prasideda nuo minutės. Tai reiškia, kad per minutę vandens lygis pasikeičia pusmetriu. Taip pat uoste atsiranda labai stiprios srovės, kurios gali nutraukti laivų lynus, nublokšti laivą į krantinę taip sugadindamos ne tik pačią krantinę, bet ir laivą.
„Tai yra pakankamai pavojinga situacija, kurią kaip ir galima prognozuoti, nes žinome, kada kyla tam tikro stiprumo vėjas, tačiau yra ir kitų veiksnių, kurie gali lemti tokio lygio vandens svyravimus. Pavyzdžiui, atmosferos slėgio pokytis, ilga banga, kuri buvo suformuota kad ir prie Gotlando salų ir atkeliavo iki Klaipėdos, per kanalą pateko į uostą ir čia surezonavo. 10-15 centimetrų banga, kurią laikytume maža, įėjusi į uostą ir rezonavusi gali padidėti iki pusės metro“, – kalba pašnekovė.
Traukūnas paprastai pasitaiko šaltuoju metų laiku – labiausiai tikėtinas yra rudenį ir žiemą. Vis dėlto mokslininkų duomenų analizės rodo, kad šis reiškinys gali vykti ir gegužės, liepos mėnesį, o patys tikriausi traukūnai yra stebėti rugpjūtį.
Kilo katastrofa
Laivams traukūno metu nurodoma palaukti taip vadinamame reide, kuris yra priešais uostą. Ten šios bangos juntamos mažiau nei pačiame uoste.
Specialistė prisimena, kad labiausiai nuo traukūno uosto teritorijoje buvo nukentėjęs Jungtinės Karalystės tanklaivis „Globe Asimi“. 1981 m. lapkričio mėnesį prasidėjus audrai buvo tikimasi vėjo, kuris viršija 21 metrą per sekundę, taigi tikėtasi ir traukūno, todėl buvo paprašyta, kad laivai paliktų uosto teritoriją.
Deja, „Globe Asimi“ to padaryti laiku nesuspėjo ir buvo nublokštas ant šiaurinio molo ir lūžo pusiau. Šis atvejis žinomas kaip viena didžiausių naftos išsiliejimo nelaimių pasaulyje.
Rašoma, kad pasklidę teršalai štorminių vėjų buvo išnešioti 56,3 km ruožu ir pasiekė Lietuvos bei Latvijos TSR pajūrio kurortus. Iš viso buvo užteršta 80 km pajūrio ruožo. Dalis teršalų plėvelės tuomet pasiekė Klaipėdos uostą, apnešdama dokus ir keletą prišvartuotų krovininių laivų.
