Šilutėje gyvenanti Laima Šiaudvytienė pasakoja, kad lūšį toje pačioje vietoje matė net kelis kartus, o nufotografuoti gyvūną labai sunku nebuvo, mat šis jos nebijojo ir nesislėpė.
„Pirmąkart lūšį pamačiau vakare išėjusi į fotomedžiokę. Aš mėgstu fotografuoti gamtą ir gyvenu prie miško. Paskutiniu metu įsigijusi teleobjektyvą vakarais vis išeidavau fotografuoti žvėrių. Anksčiau jų tiek nepastebėdavau, nes jie išeina tik jau vakare ir temstant. Dažniausiai sutikdavau ir nufotografuodavau stirnas, stirninus, lapes. Net barsuką neseniai nufotografavau. O susitikimas su lūšimi buvo labai netikėtas“, – sako moteris.
Laima pasakoja, kad vakare išėjusi fotografuoti stirnos, kuri tąkart vis dėlto paspruko neįamžinta, ji jau suko link namų, kai iš toli ant geležinkelio bėgių pamatė kažką einant.
„Buvo jau tamsu, todėl nemačiau kas ten, bet nufotografavau iš toli. Pagalvojau, kad stirna, nes jos per geležinkelį dažnai eidavo. Grįžusi namo išdidinau nuotrauką ir pamačiau, kad tai ne stirna, o visai kitoks gyvūnas. Jis pasirodė nemažas. Nuotrauka buvo neryški, bet su vyru geriau pažiūrėję supratom, kad tai lūšis. Iš vakaro dar pasiskaičiau apie lūšį – ar jos nepuola žmonių.
Kitą dieną vakarėjant susiruošiau į tą pačią vietą pažiūrėti, ar ji ten dar yra. Ir išėjusi iš namų, tik paėjusi galą link tvenkinio, iškart pastebėjau, kad ant bėgių ji yra ir sėdi“, – pasakoja pašnekovė toliau.
Laima tikina prisiartinusi tiek, kad galėtų įamžinti gyvūną iš arčiau, tačiau sutrukdė medžių šakos, taigi jai dėl kadro teko išeiti tiesiai prieš lūšį.
„Išlindau tiesiog iš krūmų, tiesiai į ją žiūriu ir fotografuoju. Ji nejuda, stebi mane. Darau nemažai kadrų, nes gali nepavykti. Befotografuojant apima baimė, kas bus jei puls, kur bėgti, namai dar tolokai. Kiek laiko pastovėjusi ji nuėjo į kitą bėgių pusę ir pradingo“, – tęsia ji.
Moteris lūšies pamėgtą vietą buvo aplankiusi ir vėliau. Po kelių dienų toje vietoje moters vyras aptiko sudraskytą stirną, taigi ji spėja, kad lūšis toje vietoje medžioja.
