„Gyvename sode. Vakarop kieme pašeriu kelias atklydusias kates. Soduose daug benamių gyvūnų. Anksčiau buvo nemažai šunų, dabar liko tik katės. Tiek šunis, tiek kates stengiamės prisijaukinti, sugauti ir sterilizuoti. Vėliau dovanoju rašydama skelbimus į apskrities laikraščius, internete. Kartais ir pati nuvežu“, – pasakoja Joana.
Moteris sako vakarais paliekanti laukinėms katėms maisto, o ko šios nesuėda – pabaigia ežiukai. Tačiau išvysti lapę, kuri draugiškai su jais dalintųsi kačių maistą, moteris tikėjosi mažiausiai.
„Vakarais ežiai patruliuoja po sodus ieškodami vabzdžių, sliekų. Pralekia ir per mūsų kiemą. Tą vakarą atėjo prie kačių pašaro likučių net keturi ežiai. Truputį pasikivirčiję draugiškai ėdė. Ir staiga matome – lapė. Ji ilgai nedvejojusi prisiartino prie ežiukų ir pabaigė maisto likučius“, – pasakoja Joana.
Anot jos, lapė ją pastebėjo, tačiau nė nemanė bėgti.
„Prieš kelerius metus žiemą taip pat lankydavosi lapė. Bet ta buvo graži, pūstauodegė. Irgi nelabai baili. Girdėjome, kad netoliese esančioje miškų urėdijoje vyrai buvo prisijaukinę laputę. Gal ta pati klaidžioja. Mes nebijome. Džiaugiamės matydami tiek naminius, tiek laukinius gyvūnus, paukščius. Specialiai jų neviliojame, negaudome ir negąsdiname. Bet jei užklysta, pavaišiname, visada kieme randa vandens atsigerti. Svečius juk reikia tinkamai priimti. Labai myliu gyvūnus ir visada, jei reikia, jiems padedu“, – dalijosi Joana.
