Dar grėsmingesni procesai vyksta po vandeniu, į kurį dėl drumstumo nepatenka dienos šviesa. Tamsoje dumbliai ne gamina, bet naudoja vandenyje ištirpusį deguonį. Dėl deguonies trūkumo dūsta žuvys ir moliuskai, mažėja visų Kuršių marių biologinė įvairovė.
Jei niekas nesikeis, realu pasiekti tokią situaciją, kad net visiškai neteršiant marių, jos pačios išskirs azotą ar fosforą, kurio dugne šiuo metu užkonservuota labai daug.
Kol ne vėlu, Lietuvos ir užsienio mokslininkai siūlo atkreipti dėmesį į Kuršių marių pakrantės juostą uždengusį ir kasmet vis labiau plintantį augalą – nendrynus, iš aplinkos vegetacijos laikotarpiu susiurbiančius teršalus, o šiam pasibaigus – juos grąžinančius į vandens telkinį.
Efektyvus biofiltras
Australijos, Adelaidės universiteto mokslininkai, spręsdami nuotekų valymo klausimus, dvejus metus atidžiai tyrė nendrių kaip perspektyvios biomasės bei biologinio filtro savybes.
Tyrimo tikslais Roseworthy, Pietų Australijoje, buvo įrengtos kelios nendrių plantacijos, kurių viena buvo specialiai laistyta valytomis miesto nuotekomis. Nuotekos yra vienas pagrindinių į aplinką patenkančių azoto bei fosforo šaltinių, mat šių medžiagų perteklius lieka net ir atlikus nuotekų valymo procedūras.
Tyrimų metu nustatyta, jog nendrės atliko veiksmingo biofiltro funkciją, kuris derliaus nuėmimo metu (praėjus 10 mėnesių nuo pasodinimo) įsisavino 773,2 kg/ha azoto, 831,6 kg/ha kalio, 39,7 kg/ha fosforo bei 332,8 kg/ha chloro. Nustatyta ir tai, kad nendrės efektyviai įsisavina net sunkiuosius metalus.
Moksliniais tyrimais nustatyta, kad 1 kv. m. plote augančių nendrių susikaupia iki 7,2 g fosforo ir iki 87,3 g azoto.
Australijos mokslininkams svarbu buvo ir tai, jog maistmedžiagėmis prisotintomis nuotekomis laistomi nendrių sąžalynai užaugino kelis kartus daugiau biomasės nei natūraliomis sąlygomis augančios nendrės. Be to, nendrių stiebai ir lapai turėjo nuo 41,8 iki 44,0 proc. organinės anglies sausojoje medžiagoje, o tai patvirtina, kad didžiosios nendrės yra naudingas biokuro augalas.
Viena priežasčių, kodėl nendrės taip sėkmingai uzurpavo Kuršių marių pakrantes – maistmedžiagių čia yra daugiau nei turėtų būti natūraliomis sąlygomis.
Pastarųjų elementų perteklius vandenyje susidaro dėl Kuršių marias labiausiai teršiančio žemės ūkio bei komunalinių nuotekų, dėl ko nevaldomai auga visa vandens flora, pradedant įvairiais dumbliais, baigiant nendrėmis. Maždaug už trečdalį Kuršių marių taršos yra atsakingos ir kaimyninės valstybės – Rusija bei Baltarusija.
Nendrės sumažino bioįvairovę
Šiuo metu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija įgyvendina projektą „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimas „Natura 2000“ teritorijose (II)“, kurio tikslas yra užtikrinti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių, kitų saugomų gamtos vertybių apsaugos būklę.
Kaip pasakoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos (KNNPD) botanikė Raimonda Ilginė, prieš trisdešimt metų siekiant apsaugoti Neringos krantus nuo erozijos, nendrės Kuršių marių pakrantėse buvo specialiai sodinamos.
Tačiau dabar atsirado kita problema – nendrės tapo dominuojančia kultūra ir išstūmė kitus augalus bei gyvūnus. Pavyzdžiui, Pervalkos įlankoje beveik neliko į Lietuvos raudonąją knygą įrašyto gražiai žydinčio vandens augalo vandeninės plaumuonės. Tankiai sužėlusios nendrės išstūmė į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą urvinę antį, smarkiai sumažėjo visoje Europoje saugomos meldinės nendrinukės populiacija.
„Nendrės yra labai gajus ir lengvai prisitaikantis augalas. Auga ne tik vandenyje, bet ir sausomoje, jų plotus galima aptikti net kopose. Kuršių mariose dėl eutrofikacijos – maistinių medžiagų, daugiausia azoto ir fosforo, pertekliaus, joms plisti susidariusios itin palankios sąlygos. Bėda ta, kad nendrės labai linkusios dominuoti ir ten kur auga jos, neauga daugiau niekas. Nekalbant apie tai, kad prarandame ir smėlėtus paplūdimius“, – pasakoja R. Ilginė.
Inicijuos tyrimus
Praėjusią savaitę Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) paviešino kartu su Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų institutu bei Aplinkos apsaugos politikos centru parengtą Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymo stiprinimo galutinę ataskaitą, kurioje siūloma įvertinti galimybę Kuršių marias, valyti pasitelkiant nendrių šienavimą.
Kaip teigiama dokumente – „Nendrių juosta užima didžiąją marių kranto linijos tiek vakarinėje, tiek ir rytinėje dalyje. Nendrių suformuota juosta, tikėtina, funkcionuoja kaip biogeocheminis reaktorius, kurioje suneštas fitoplanktonas ir kita biogeninė medžiaga skaidant gali būti paverčiama į azoto ir fosforo junginius. Susidarę junginiai yra asimiliuojami arba audrų metų išplaunami į atvirą marių dalį. Kita vertus, nendrės gali asimiliuoti ir dalį su upėmis atneštų maistmedžiagių į biomasę“.
Atsižvelgiant į tai siūloma įvertinti kiek nendrių zona turi įtakos marių azoto ir fosforo balansui ir kaip aktyvus nendrių pjovimas papildomai prisidėtų prie maistmedžiagių išėmimo bei parengti nendrių šienavimo planus Kuršių marių pakrantėje, užtikrinti jų įgyvendinimą ir įvertinti maistmedžiagių išėmimą iš Kuršių marių.
Siūloma šios priemonės įgyvendinimą derinti su jau vykstančia Kuršių nerijos nacionalinio parko nendrių šienavimo programa.
