1. Gali būti skirtingų formų
Kiaušiniai būna įvairių formų. Pavyzdžiui, daugelis pelėdų deda apvalius arba rutuliškus kiaušinius. Labiausiai paplitę ovalo formos kiaušiniai, o daugelis pakrančių paukščių deda labai smailius, kriaušės formos kiaušinius. Smailėjančios formos padeda apsaugoti kiaušinius, kad šie nenuriedėtų, kai yra dedami lauke, be tvirto lizdo, galinčio juos išlaikyti.
2. Skiriasi spalvos ir margumas
Laukinių paukščių kiaušiniai būna įvairių spalvų – nuo paprastų baltų iki visų vaivorykštės atspalvių: mėlynos, žalios, dramblio kaulo, smėlio, pilkos, raudonos ir oranžinės. Spalvų intensyvumas gali labai skirtis ir net jei žmonėms kiaušiniai atrodo tiesiog balti, ultravioletinėje šviesoje jie dažnai būna ryškesnių spalvų.
Taip yra todėl, kad paukščiai mato ultravioletines spalvas. Tai padeda jiems atskirti skirtingus kiaušinius, net jei žmonėms jie visi atrodo vienodi. Baltą spalvą lemia lukšte esantis kalcio karbonatas, o kitas spalvas – biliverdino ir protoporfirino junginiai.
Paukščių, perinčių drėvėse, kiaušiniai dažnai būna paprastesnių spalvų, tačiau atviresnėse vietose dedami kiaušiniai yra margesni, kad juos sunkiau pastebėtų plėšrūnai. Žymės ant kiaušinių gali būti juodos, rudos, pilkos, rausvos, violetinės ar kitos spalvos. Paprastai jie būna išmarginti dėmėmis ar taškeliais.
Šios žymės gali būti tolygiai išsidėsčiusios ant lukšto arba sutelktos viename jo gale, taip pat jos gali sudaryti žiedą ar vainiką aplink kiaušinį.
3. Lukšto storis priklauso nuo paukščio dydžio
Kiaušinių lukštų storis skiriasi, tačiau jie turi būti pakankamai stori ir tvirti, kad išlaikytų perintį suaugusį paukštį, o taip pat ir augantį jauniklį. Tačiau lukštas negali būti toks storas, kad šis negalėtų išlįsti. Didesnių paukščių kiaušinių lukštai paprastai būna proporcingai storesni. Kazuarų kiaušiniai turi storiausius lukštus, tačiau šiems dideliems ir stipriems paukščiams ne problema iš jų išsikapstyti.
4. Mažiausias kiaušinis svėrė trečdalį gramo
Didžiausius kiaušinius deda stručiai – aukščiausi pasaulio paukščiai. Dauguma stručių kiaušinių vidutiniškai sveria apie tris kilogramus, tačiau 2008 m. Švedijos ūkyje vienas strutis padėjo rekordinį kiaušinį. Jo svoris siekė 5 kilogramus 311 gramų. Jis buvo sunkesnis nei 30-ies vištų kiaušiniai kartu sudėjus.
Kiviai deda didžiausius kiaušinius vertinant pagal patelių dydį. Vienas kiaušinis gali sudaryti 25–30 proc. patelės dydžio. Toks didelis kiaušinių dydis leidžia paukščiukams būti savarankiškiems beveik iš karto išsiritus. Tai labai svarbu šiems neskraidantiems paukščiams, nes jaunikliams kiltų didelis pavojus dėl plėšrūnų, jei jie ilgą laiką liktų ant žemės esančiame lizde.
Mažiausius kiaušinius deda kolibriai, kurie yra mažiausi paukščiai pasaulyje. Verbenos kolibris yra mažiausio kada nors pastebėto kiaušinio rekordininkas – jo sudėtas mažytis baltas ovalus kiaušinis svėrė vos trečdalį gramo. Viename lizde kolibriai beveik visada deda tik du tokius mažyčius kiaušinius.
5. Valgo pėšrūnai ir net kiti paukščiai
Kadangi kiaušiniuose yra labai daug baltymų, riebalų ir maistingųjų medžiagų, jie yra labai geidžiamas daugelio plėšrūnų grobis. Jais minta voverės, žiurkės, ropliai, katės, gyvatės, meškėnai ir daugelis kitų plėšrūnų. Kiti paukščiai, tarp jų suopiai, zylės, varnos, kregždės, klykuolės ir plėšrieji paukščiai, taip pat ėda visus kiaušinius, kuriuos randa. Daugelis lizduose perinčių paukščių net valgo savo jauniklių kiaušinių lukštus, nes taip ne tik pasipildo kalcio atsargas, bet ir padeda apsaugoti lizdą nuo plėšrūnų.
6. Deda ir į svetimą lizdą
Ne visi paukščiai deda kiaušinius į savo lizdus ar net augina savo jauniklius. Yra daug rūšių paukščių, kurie sąmoningai deda kiaušinius į kitų lizdus ir leidžia „globėjams“ auginti jauniklius, net jei paukščiai yra skirtingų rūšių.
Taip elgiasi rudagalvės kregždės ir gegutės. Kiti paukščiai, ypač daugelis ančių, deda kiaušinius į bendrą tos pačios rūšies paukščių lizdą.
7. Ritasi skirtingu metu
Paukščių kiaušinių inkubacijos laikotarpis gali būti labai įvairus. Mažesnių sparnuočių jis gali siekti 10–11 dienų, didesniųjų – 60–85 dienas. Pavyzdžiui, imperatoriškųjų pingvinų, klajojančiųjų albatrosų ir rudųjų kivių kiaušinių inkubacijos laikotarpis yra vienas ilgiausių.
Klimatas ir temperatūra gali turėti didelę įtaką tam, kiek laiko užtrunka kiaušinio vystymasis ir jauniklio išsiritimas.
8. Kiaušinius deda ir kiti gyvūnai
Paukščiai nėra vieninteliai gyvūnai, dedantys kiaušinius. Daugelis roplių, žuvų, varliagyvių ir vabzdžių taip pat deda kiaušinius, kuriuos prieš išsiritant reikia apvaisinti arba inkubuoti. Kiaušinius deda tik keli žinduoliai, tarp jų – ančiasnapis. Kiaušinius dėjo ir dinozaurai.
9. Skonis priklauso nuo paukščio mitybos
Žmonės maistui vartoja daug įvairių rūšių kiaušinių. Dažniausiai pasitaikantys yra vištų kiaušiniai, tačiau daugelyje regionų delikatesais laikomi ir ančių, putpelių, kalakutų, emu, žąsų, stručių ir fazanų kiaušiniai. Skirtingų paukščių kiaušiniai skiriasi savo tekstūra, maistingumu ir skoniu. Vištos kiaušinių su baltu ar rudu lukštu maistingumas ir skonis nesiskiria, tačiau tai, kaip višta auginama ir ką ji lesa, gali labai pakeisti kiaušinio skonį.
