Olomis gyvūnai dalinasi
D. Makavičius sako, kad paprastai žmonės aptinka lapių, usūrinių šunų ir barsukų olas.
„Dažniausiai būna taip, kad gyvūnai naudojasi vieni kitų olomis. Barsukas rausiasi savo olas ir jose gyvena. Jo niekada nesutiksi kitų urvuose. O lapės, usūriniai šunys pasinaudoja barsukų apleistais urvais. Norint pasakyti, kieno ola, reikia vertinti ir aplinką“, – sako gamtininkas.
Anot jo, iš vienos olos angos nuotraukos sunku pasakyti, kam ji priklauso, tačiau sprendžiant iš to, kad olos skersmuo gana didelis, greičiausiai matome barsuko urvą. Barsukai, pasirodo, išsikasa savotiškus labirintus ir turi ne vieną išėjimą. Skaitytojo rasta ola gali būti tik vienas iš jų ir net jei šiuo išėjimu barsukas nesinaudoja, tai dar nereiškia, kad nėra kitų.
„Tik urvas yra apleistas, nes matosi angoje yra šakelių. Jei vaikščiotų gyvūnas, jas jau būtų nustūmęs. Taigi ola galėjo būti barsuko, bet vėliau ja galėjo pasinaudoti ir usūrinis šuo. Prie olos, ant smėlio, nematyti pėdsakų. Jei gyventų joje koks gyvūnas, pėdsakai būtų likę. Vis tiek barsukas yra gana sunkus gyvūnas, todėl jo pėdsakai įsispaudžia. Barsukų urvų angų būna nuo kelių iki keliolikos. Jeigu pasivaikščiotumėte aplink urvą ir pamatytumėte daugiau olų, būtų aišku, kad ji barsuko. Galbūt šios angos jis tiesiog nenaudoja“, – aiškina pašnekovas ir priduria, kad barsukai yra pastovūs – jei oloje įsikūrė, ten ir lieka gyventi iki mirties.
Jis tikina, kad barsukai turi charakteringą urvų bruožą – prie išlindimo iš urvo susidaro tarsi vagelė, nes jis stumia žemes, todėl žemės paviršius nebūna lygus. „Tai tipiškas užimtų barsuko urvų bruožas. Tačiau laikui bėgant ta vagelė išsilygina, jei niekas negyvena ar įsikuria kiti gyvūnai. Dažnai barsukų ir usūrinių šunų olų įlindimo angos būna labiau plačios nei aukštos, o lapių – atvirkščiai. Tačiau jei dirvožemis smėlingas, kaip matyti nuotraukose, olos forma su laiku gali pasikeisti“, – kalba gamtininkas.
Anot jo, gamtoje išsikasti urvą reikia sąnaudų, o barsukai yra vieninteliai, kurie yra labai prisitaikę tai daryti: ir jų letenos, ir nagai, ir kailis. Lapės ir usūriniai šunys, nors ir patys moka kasti urvus, visada stengiasi pasinaudoti jau esamu. Pavyzdžiui, jeigu tai yra didelis barsukų labirintas, lapė gali įsikurti šalia jo ir gyventi kartu. Barsukai yra visaėdžiai – minta ir augaliniu, ir gyvūniniu maistu, todėl su lapėmis dėl grobio per daug nekonkuruoja.
Tikri švaruoliai
Kitas įdomus požymis, kaip atskirti, kieno olą radote, yra gyvūno tualetas. D. Makavičius teigia, kad barsukai yra švaresni gyvūnai už lapes.
„Barsukai savo išvietes turi įsikūrę toliau nuo urvų, kur ir atlieka savo reikalus. Panašiai elgiasi ir usūriniai šunys. Lapės savo ekskrementus palieka visai šalia olos. Jei, pavyzdžiui, urvas užimtas lapės ir jame yra lapiukų, prie angos bus ir maisto likučių: paukščio plunksnų, kauliukų, kailio. Lapės turi ir specifinį kvapą. Jeigu prieitumėte prie olos, galima jį užuosti“, – kalba pašnekovas.
Anot jo, pusiau juokais pusiau rimtai sakoma, kad lapės norėdamos užimti barsuko olą, kurioje yra gyvenama, tyčia prie jos pridergia, o to neapsikentę barsukai, ją palieka ir ieškosi naujos vietos.
Kitas būdas, sako D. Makavičius, kaip atpažinti, kas gyvena oloje, yra prie landos paskleistas gruntas: „Barsukai jį paskleidžia apskritimu aplinkui, usūrinis šuo gruntą išskirsto vėduoklės forma, o lapė – kiek iškapsto, tiek ir tolyn nustumia.“
Barsukai, gamtininko teigimu, yra smalsūs, naktį gali užklysti ir į sodybą paragauti obuolių. Jei tokios draugijos sodybos šeimininkai nelabai nori, galima bandyti įsirengti šviesos daviklį – įsijungusi šviesa barsuką turėtų atbaidyti.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.
