Fotografas Lukas Jonaitis apie vidurdienį įamžino danguje pasirodžiusį neįprastą reiškinį.
„Šiuo metu Vilniuje matomas štai toks nepaprastas reginys! Ir tai – ne balandžio pirmosios pokštas. Tai gana retas halų derinys. 22 laipsnių halas, apibrėžtinis halas bei parhelinis lankas“, – rašė jis.
„Trumpai ir paprastai tariant, halus sukuria ledo kristalėliai, iš kurių susidaro plunksniniai debesys. Principas, kaip jie susidaro, yra panašus į vaivorykštės susidarymą, tik šviesos lūžiai ir atspindžiai vyksta ne vandens lašeliuose, o ledo kristalėliuose. Kadangi ledo kristalėliai būna įvairiausių formų ir šviesa turi daugiau „pasirinkimų“, kuria kristalėlio briauna lūžti, halų įvairovė yra milžiniška.
Tobulą, apvalų 22 laipsnių halą sukuria šviesos lūžis pailguose šešiakampiuose ledo kristalėliuose, kurie debesyse išsidėstę atsitiktinėm kryptim. Ta nuostabi apvalaus halo kepurė vadinama viršutiniu tangentiniu lanku. Kadangi Saulė buvo žemai, šis lankas galėjo tarsi apgaubti visą apvalųjį halą, todėl jis dar vadinamas apibrėžtiniu halu. Jį sukuria tie patys pailgi kristalėliai, tik šį kartą jų kryptis turi būti ne bet kokia, o horizontali. Apvalaus halo šonuose matomi maži paryškėjimai, dar vadinami Saulės broliais, moksliškai – parheliais. Juos sukuria šviesos lūžis plokštelės formos šešiakampiuose ledo kristalėliuose. Taip pat galima įžiūrėti, kaip parheliai nutįsta į šonus, vadinamąjį parhelinį ratą. Jį sukuria ne šviesos lūžis, bet šviesos atspindys nuo plokštelės formos ledo kristalėlių“, – paaiškina „Sky Chasers LT“.
Anot jų, visi šie halai nėra reti, kaip tik patys dažniausi, tačiau, kad jie būtų vienu metu. – tikrai labai retas reginys.
