Iš oro pastebėtas koralų blukimas daugelyje rifų ir tai „patvirtina masinį blukimo įvykį, jau ketvirtą nuo 2016 metų“, sakoma Didžiojo barjerinio rifo jūrų parko administracijos ataskaitoje.
Didžiausios pasaulyje koralinių rifų sistemos koralai nukentėjo nepaisant šiuo metu jaučiamo meteorologinio reiškinio „La Nina“ vėsinančio poveikio Australijos klimatui, pažymi pareigūnai.
Pasak mokslininkų, viena pagrindinių koralų blukimo priežasčių yra klimato kaita, lemianti vandenynų šiltėjimą.
Koralų blukimas vyksta, kai pasikeitus vandenyno temperatūrai koralai patiria stresą ir išstumia jų audiniuose gyvenančius dumblius. Dėl to koralai praranda savo ryškias spalvas ir gali žūti. Jei sąlygos pagerėja, koralai dar gali atsigauti.
„Ateinančių poros savaičių orai išlieka itin svarbūs nulemiant bendrą koralų blukimo jūrų parke mastą ir sunkumą“, – pabrėžė parko administracija.
Ataskaita apie masinį blukimą pasirodė keturios dienos po to, kai Jungtinės Tautos pradėjo stebėsenos misiją siekdamos įvertinti, ar šis pasaulio paveldo objektas apsaugomas nuo klimato kaitos.
JT švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) turi įvertinti, ar Australijos vyriausybė pakankamai stengiasi mažinti grėsmes Didžiajam barjeriniam rifui, įskaitant klimato kaitą.
Birželio mėnesį Pasaulio paveldo komitetas spręs, ar laikyti Didįjį barjerinį rifą „atsidūrusiu pavojuje“. Pernai liepą Komitetas nusprendė nepriskirti šio rifo prie pavojuje atsidūrusių objektų ir tai daug ką nustebino, nes UNESCO keliomis savaitėmis anksčiau rekomendavo priešingai.
Anksčiau JT Didžiojo barjerinio rifo statusą grasino pažeminti 2015 metais. Tuomet Australija parengė planą „Reef 2050“ ir skyrė milijardus dolerių rifo apsaugai.