Rūšių dešimtuką kasmet renka įvairios organizacijos. Metų paukštį renka Lietuvos ornitologų draugija, metų vabzdį – Lietuvos entomologų draugija. Voragyvių stebėjimo entuziastai išrenka metų voragyvį, o Lietuvos mikologų draugija – metų grybą. Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras renka kitas metų organizmų rūšis ir gamtinę buveinę.
„Ar žinote, kaip atrodo sklaidžioji vaškaplutė ir riestalapė raguotė? Ar esate stebėję prožirninę kuprotąją cikadą? Ar nebijote sutikti raštuotąjį lūšiavorį? Šie ir kiti organizmai yra išrinkti į 2022 metų rūšių dešimtuką! Kviečiame susipažinti su dešimtuku ir metų buveine, kuria tapo karbonatinės smėlynų pievos, bei įsijungti į biologinės įvairovės stebėjimus ir piliečių mokslo projektus“, – rašo Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras (LMNŠC).
Organizmų rūšių dešimtukas sudaromas norint plačiau pristatyti visuomenei valstybės gamtos turtų įvairovę ir skirtingumą, sako Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras: „Lietuvoje jau trečią kartą išrinktas dešimtukas – į jį pateko rūšys, į kurias gamtininkai nori atkreipti visuomenės dėmesį 2022-aisiais metais. Kaimyninėse valstybėse (Latvijoje, Estijoje, Vokietijoje) ši tradicija senesnė, todėl ir visuomenės įtrauktis didesnė. Lietuvos gamtininkai tikisi, kad ir mūsų šalies mokiniai, mokytojai, kiti gamtos bičiuliai įsitrauks į gamtos stebėjimus ir piliečių mokslo projektus.“
1. Metų sumedėjęs augalas – paprastasis amalas
„Tai daugiametis medžių ir krūmų parazitas, kuris pakitusiomis šaknimis įsiskverbia į kitų augalų stiebus ir šakas, tačiau žali stiebai ir lapai vykdo fotosintezę. Rutuliški žali paprastojo amalo krūmai išryškėja rudenį ir žiemą, kai medžiai šeimininkai numeta lapus. Kadangi šis augalas yra dvinamis, tad tik neryškius moteriškus žiedus užauginę krūmeliai rudenį ir žiemą būna pasidabinę baltais uogiškais vaisiais. Žmonėms vaisiai nuodingi. Tačiau juo ypač mėgsta lesti paukščiai, pavyzdžiui – amaliniai strazdai. Vaisių minkštimas lipnus, jo pagalba sėklos prilimpa prie naujų medžių šeimininkų. Šis įdomus augalas yra jautrus šalčiui, tad Lietuvą pasiekia tik šiaurinis arealo pakraštys“, – rašo botanikas Sigitas Juzėnas.
2. Metų paukštis – rudagalvė antis
„Patino snapas tamsus su pilka juosta, akys raudonos, galva ruda, krūtinė juoda, nugara pilka. Suaugusi patelė visa ruda, o pilka juostelė ant snapo siauresnė. Peri sekliuose, gausiai apaugusiuose vandens telkiniuose. Įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Daugiausia maitinasi augalais, jų sėklomis, vabzdžių lervomis, moliuskais, vėžiagyviais, smulkiomis žuvelėmis“, – rašo ornitologas Gediminas Petkus.
3. Metų vabzdys – prožirninė kuprotoji cikada
„Paplitusi visoje Europoje išskyrus šiaurines šalis. Gyvena sausose šiltose buveinėse ant medingų pupinių šeimos augalų. Lietuvoje aptikta ant invazinio šluotinio raipsto (Cytisus scoparius). Geriausia ieškoti liepos–rugpjūčio mėnesiais. Kūnas 4,5–5,5mm ilgio, aptakus“, – rašo Andrius Petrašiūnas.
4. Metų augalas – smiltyninis gyslotis
„Vienmetis 10–45 cm aukščio smėlynų augalas, kuris nuo kitų Lietuvoje augančių gysločių išsiskiria tuo, kad nesuformuoja pamatinių lapų skrotelės. Visas augalas plaukuotas. Stiebo šakos ir linijiški lapai yra priešiniai. Žiedai susitelkę į iki 2 cm ilgio varputes, kurios po vieną išsidėsčiusios ant už jas daug ilgesnių žiedynstiebių. Žiedai neryškus balsvais vainiklapiais. Dėžutėse subręsta rudos sėklos, kurių luobelės vandenyje sugleivėja ir tampa lipnios. Ši savybė pritaikoma vidurių užkietėjimui gydyti. Gana dažnas Pietryčių Lietuvoje, palei Nemuną, tačiau galima rasti ir kitose Lietuvos vietovėse, kur yra smėlio dirvožemis ir nesusivėrusi augalinė danga“, – rašo botanikas Sigitas Juzėnas.
5. Metų roplys – gyvavedis driežas
„Tai nedidukas rudos spalvos driežiukas. Lietuvoje gyvena drėgnesnėse vietose nei išvaizda labai panašus vikrusis driežas. Kaip sako pavadinimas, ši rūšis nededa kiaušinių – jauniklius atveda jau išperintus. Tai prisitaikymas išgyventi vėsiame klimate, sudėtiems kiaušiniams išsiperėti pritrūktų šilumos. Gyvavedis driežas vadinamas sėkmingiausiu ropliu pasaulyje, kadangi iš visų driežų jo paplitimo arealas yra pats plačiausias“, – rašo Lietuvos gamtos fondo specialistė Dalia Bastytė.
6. Metų žuvis – paprastasis kūjagalvis
„Tai nedidelė ir trumpaamžė žuvis, kuri subręsta jau antraisiais gyvenimo metais Kūno spalva priklauso nuo pasirinktos buveinės – gali būti nuo labai šviesios iki visiškai juodos. Ją apsprendžia pasirinkta buveinė. Paprastieji kūjagalviai minta smulkiąja dugno gyvūnija: vabzdžių lervomis ir vėžiagyviais, taip pat ėda ir kitų žuvų ikrelius.
Ši žuvis aptinkama tik švariose, šaltavandenėse Lietuvos upėse ir upeliuose. Jautrus deguonies stygiui ir vandens taršai, todėl yra geros ekologinės būklės indikatoriumi. Vengia molingo, dumblėto, augalija užaugusio bei minkšto grunto, todėl lėtos tėkmės upių dalyse pasitaiko retai, o braidant švariuose ir skaidriuose upeliuose ją nesunku pamatyti seklesnėse, akmenuotose, greitos tėkmės upių atkarpose“, – rašo LMNŠC.
7. Metų samana – riestalapė raguotė
Tai stuomeninė kerpsamanė, aptinkama ant pradinių stadijų pūvančios spygliuočių medienos. Bežievius rąstus ji padengia plačiais žalsvais, rusvais ar rausvais patiesalais. Riestalapės raguotės stiebai menkai šakoti iki 4 cm ilgio. Lapai gaubti, beveik pusė jų ilgio sudaro dvi skiautės, smailiomis ilgomis kaip rageliai viršūnėmis. Jos dažnai persidengia tarpusavyje. Riestalapė raguotė yra kertinių miško buveinių indikatorinė rūšis“, – rašo Gamtos tyrimų centro specialistė Ilona Jukonienė.
8. Metų voras – raštuotasis lūšiavoris
„Patelė 6,0–10 mm ilgio, patinas – apie 6,0 mm. Lengvai atpažįstamas pagal galvakrūtinės formą ir akis, išsidėsčiusias taisyklingu šešiakampiu. Abiejų lyčių atstovai kūno raštu panašūs. Galvakrūtinė iš priekio gana aukšta ir į viršų smailėjanti, rausvai ruda, su dvejomis beveik lygiagrečiai einančiomis baltomis juostomis, kurios galvos dalyje suskyla į atskiras dėmes. Pilvelis plonas, nusmailėjęs, raudonai rudas. Kojos tamsiai rudos, su šereliais.
Subrendę patinai ir patelės aptinkami gegužės mėnesį. Birželio mėnesį patelė ant viržių ar kitų augalų viršutinių šakelių nuverpia plokščią, gelsvai baltą kiaušinėlių kokoną, kuriame būna 31–78 kiaušinėliai. Padėjusi kiaušinėlius, patelė kokoną saugo. Jaunikliai išsirita birželio mėnesį. Mėgsta atviras šiltas vietas, dykvietes, smėlėtą substratą. Mėgsta atviras šiltas vietas, dykvietes, smėlynus. Žolėse ieško grobio, kurį pagauna šuoliais. Voratinklio medžioklei nemezga. Paplitęs lokaliai. Žinomas Akmenės, Kauno, Mažeikių, Radviliškio, Varėnos ir kt. rajonuose, Kamanų ir Žuvinto rezervatuose“, – rašo biologas Algirdas Vilkas.
9. Metų žinduolis – tamsusis šeškas
„Kiauninių šeimos plėšrus žinduolis. Tamsieji šeškai, dar vadinami miškiniais arba juodaisiais šeškais, plačiai paplitę Europos miškuose, taip pat yra dažnai sutinkami ir visoje Lietuvoje. Šeškas gyvena miškuose, pamiškėse, upių ir ežerų pakrantėse, krūmynuose. Lankosi prie kaimų, priemiesčių pastatų. Savo namus tamsusis šeškas įsikuria paties išsikastame urve arba po šakų, akmenų šūsnimi, medžių šaknimis, išpuvusiais kelmais.
Šeško kūnas 30–45 cm ilgio, uodega – 10–15 cm, o sveria apie 1–1,5 kilogramo. Turi purų ir švelnų kailiuką. Pasturgalyje turi nemalonų kvapą skleidžiančią liauką – tai turbūt bene geriausiai žinoma visų šeškų ypatybė. Tamsieji šeškai subręsta pirmaisiais–antraisiais gyvenimo metais. Jauniklių vadą, kurioje būna nuo trijų iki šešių jauniklių, jie atsiveda pavasarį, balandžio–gegužės mėnesiais.
Šis gyvūnas yra plėšrūnas: maitinasi pelėmis, pelėnais ir kitais smulkiais graužikais, paukščiais, varliagyviais, ropliais. Visgi dažnai jis būna gobšus ir savo grobiui renkasi daugiau nei pats gali suvalgyti – pjauna vištas. O dėl to juodojo šeško kaimynyste ūkininkai ne visuomet būna patenkinti“, – rašo Lietuvos gamtos fonto vykdomasis direktorius Edmundas Greimas.
10. Metų grybas – sklaidžioji vaškaplutė
„Beveik nepastebimas grybas, augantis trūnijančioje medienoje ir ant jos formuojantis išplėstinius, netaisyklingos formos, drebutinės ar vaško konsistencijos vaisiakūnius. Šis grybas sukelia įdomų gamtos reiškinį – įspūdingos formos ledo kristalų darinius, kurie vadinami ledo plaukais, ledo vilna ar ledo barzda“, – rašo mikologas Ernestas Kutorga.
