Šiltesni vandenynai turi mažiau deguonies, o kuo žuvis didesnė, tuo daugiau jo jai reikia. Taigi šylant klimatui ir dėl to šiltėjant vandenynams, šios gali augti mažesnės. Mokslininkai sako, kad tai gali tapti rimta žvejybos verslo ir žmonių išmaitinimo problema, praneša „Ecowatch“.
Tarptautinių tyrėjų komanda, vadovaujama Renato Salvatteci iš Kylio Christian-Albrecht universiteto (Vokietija) Vandenynų ir visuomenės centro, išanalizavo vandenyno dugno nuosėdų pavyzdžius iš paskutinio tarpledyninio laikotarpio, kai planetos temperatūra buvo maždaug dviem laipsniais Celsijaus šiltesnė nei dabar ir buvo mažiau deguonies.
Tirtų nuosėdų pavyzdžiai 2008 m. buvo surinkti tyrimų laivu iš Humboldto srovės, esančios prie Peru krantų. Komandos darbas „Mažesnės žuvų rūšys šiltoje ir deguonies stokojančioje Humboldto srovės sistemoje“ buvo paskelbtas žurnale „Science“.
„Yra daugybė įrodymų, kad šylantys vandenynai, kuriuose yra mažiau deguonies, paskatins pasaulio žuvų mažėjimą. Tačiau tai pirmasis tyrimas su empiriniais įrodymais, rodančiais mažesnes žuvis paskutiniame tarpledynmetyje, šiltesniu nei šiandien laikotarpiu“, – „Mongabay“ sakė R. Salvatteci.
Tyrėjai išsiaiškino, kad nors naujesnėse nuosėdose vyrauja ančiuvių kaulai, šiltuoju tarpledyniniu laikotarpiu apie 60 proc. kaulų buvo mažesnių rūšių, įskaitant žuvis, kurios buvo maždaug perpus mažesnės už ančiuvius, pranešė „Science“.
Manoma, kad tokios mažos žuvys galėjo geriau išgyventi vandenyje, kuriame buvo mažiau deguonies, nes jų žiaunų paviršiai buvo didesni, palyginti su jų kūno dydžiu. Kitos mažesnės rūšys buvo tos, kurios paprastai randamos gilesniuose vandenyse.
R. Salvatteci ir kiti tyrėjai teigė, kad vandenyno sąlygos ir žuvų bendruomenės Peru vandenyse artėja prie paskutiniojo tarpledyninio laikotarpio, o tai gali reikšti grėsmę pasaulio žuvų atsargoms. „Be to, kad šiltesni vandenys kelia grėsmę didesnėms žuvų rūšims, pramoninė žvejyba sukuria papildomą spaudimą“, – sakė tyrimo bendraautorius ir Prancūzijos nacionalinio darnaus vystymosi tyrimų instituto mokslininkas Arnaud Bertrandas.
„Papildomas žvejybos spaudimas taip pat gali turėti įtakos žuvų dydžiui ir bendruomenėms, todėl sunku pasakyti, kas tiksliai nulemia jų dydį“, – sakė A. Bertrandas. Vis tik jis patikslino, kad tarpledyniniu periodu tokio žvejybos spaudimo nebuvo.
„Oceana“ duomenimis, Peru ančiuvių pramonė 1971 m. sugavo didžiausią metinį laimikį – daugiau nei 13 mln. tonų. Nors žvejyba išlieka viena aktyviausių pasaulyje, nuo to laiko sugavimai sumažėjo ir kasmet vidutiniškai siekia nuo keturių iki aštuonių mln. tonų.
„Niekas nežino, kada pasieksime lūžio tašką, bet ančiuvių auginimo pikas Peru jau praėjo. Galbūt bus metų, kai vandenyne bus didžiulių ančiuvių, bet tendencija yra tokia, kad ančiuvių prie Peru biomasė mažėja dėl atšilimo ir deguonies mažėjimo. Bet mes nežinome, kada tai įvyks“, – sakė R. Salvatteci.
Mokslininkai svarsto, kad šylantis klimatas pakeis ekologines bendruomenes vandenynuose ir tai stipriai paveiks besivystančias šalis, kurios yra priklausomos nuo smulkios žvejybos. Galbūt mažesnės žuvys vandenynuose ir bus labiau prisitaikiusios išlikti, tačiau būgštaujama, kad jos bus per menkos pamaitinti žmoniją.
