„Šios akcijos tikslas – išaiškinti neteisėtus veiklos vykdytojus. Kai veikla vykdoma teisėtai, sumažėja ir pažeidimų. Mes siekiame, kad kiekviena veikla kuo mažiau kenktų aplinkai, o šia akcija norima užtikrinti didesnę eglučių apsaugą prieš artėjančias žiemos šventes, todėl vykdome reidus šalies miškuose, tikriname eglučių pardavimo punktus“, – sakė Kauno miškų kontrolės skyriaus vyr. specialistas Rytis Kuzmickas.
Šventėms artėjant, dauguma žmonių puošiasi namus eglute ar eglės šakomis. Tačiau vis dar pasitaiko žmonių, kurie savavališkai nusikerta eglutę miške ir ją parsineša namo.
„Žmonėms vis dar kyla ranka eglutę nusikirsti miške, nors tą daryti griežtai draudžiama. Taip pat gauname informacijos iš miškininkų, iš pilietiškų žmonių, kurie informuoja, kad miške aptiko padaugėjusių nupjautų eglučių kelmų. O tokių kelmų padaugėja dėl to, kad žmonės atvažiuoja ir be leidimo nusikerta jiems patinkančią eglutę“, – pastebimas problemas vardijo aplinkosaugininkas.
Atminkite, net vienos eglutės nukirtimas, didelis nuostolis miškui. Kadangi tokiam medžiui užaugti ir susiformuoti reikia ne tik reikiamų sąlygų, bet ir laiko.
„Eglė paprastai užauga per 60–70 metų, o žmonės savavališkai nukirstu medžiu geriausiu atveju pasidžiaugs kelias savaites ar mėnesį, o miške ji mus džiugins ne vieną dešimtį metų“, – priminė R. Kuzmickas.
Svarbu prisiminti, kad privataus miško savininkas savame miške gali nusikirsti eglutę, tačiau tokiu atveju jis su savimi turėtų turėti miško nuosavybę įrodančius dokumentus.
Taip pat kalėdinę eglutę galima įsigyti jų pardavimo punktuose. Įprastai jomis prekiauja VĮ Valstybinių miškų urėdijos teritoriniai padaliniai, prekybos centrai ir pan.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad savavališkas eglučių kirtimas užtraukia ir administracinę baudą. Nelegaliai pasipuošti namus bandančiam fiziniam asmeniui tektų sumokėti nuo 60 iki 300 eurų baudą bei atlyginti gamtai padarytą žalą. Juridiniam asmeniui tokia bauda siekia nuo 300 iki 600 eurų.
