Herpetologas ir egzotinių gyvūnų augintojas Džiunglių žmogumi prisistatantis Gerardas Paškevičius pasidalino net keletu įdomybių apie sraiges. Turbūt įsivaizduodami šiuos gyvūnus daugelis žmonių nė nepagalvotų, kad jos gali būti tokios nepaprastos.

Sraigės turi tik vieną koją! Taip, žinau, esame įpratę girdėti apie porines galūnes turinčius gyvūnus: dvikojai, keturkojai, šešiakojai ir t.t. O tada gamta sugalvoja – padarom sraiges ir šliužus, kurie turėtų vieną koją! Tuomet mokslininkai, zoologai, jeigu dar tiksliau – malakologai, šituos sutvėrimus lotyniškai pavadina gastropoda, o išvertus į žmonių kalbą tai reiškia – pilvakojai! Būtent tuo „pilvu“ sraigės ir juda, nors faktiškai tai vienas, galingas raumuo!“, – rašo G. Paškevičius.

Jeigu manėte, kad sraigės minta tik augaliniu maistu, labai klystate. Herpetologas sako, kad sraigės yra visaėdės ir nepraleidžia progos paragauti kritusių gyvūnų.

„Taip, sraigės tikrai minta vaisiais, daržovėmis, uogomis, lapais, na gal dar matėte, kaip šie moliuskai graužia ir grybus... Bet nereikia pamiršti, kad gamtoje baltymai lengvai nesimėto, todėl radusios progą sraigės tampa ir plėšrūnėmis. Pavyzdžiui, radusios negyvą gyvūną (bet kokį), būtinai jo „paskanaus“, o aptikusios gyvūnų kaulų – būtinai juos apgrauš, kad įsisavintų kalcį. Kalcis, be abejonės, yra svarbus kriauklės augimui ir vystymuisi“, – tikina egzotinių gyvūnų mylėtojas. Jis priduria, kad net yra tekę matyti, kaip sraigės minta varške ir pienu.

Sraiges žmonės dažnai painioja su šliužais. G. Paškevičius sako, kad skirtumas tarp jų vienas – sraigės turi išorinę kriauklę, kurią mes matome, o šliužai – vidinę.

Sraigės
Foto: Shutterstock

„Pilvakojai moliuskai gyvena faktiškai visose biotopuose: vandenynuose, jūrose, ežeruose, upėse, miškuose, pievose, dykumose ir net kalnuose. Pilvakojų moliuskų priskaičiuojama apie 150 tūkst. rūšių!“, – sako jis.

Šie moliuskai turi ir kitą išskirtinumą. „Dalis sraigių yra hermafroditės. Tai reiškia, kad jos turi tiek vyriškų, tiek moteriškų lytinių ląstelių savyje. Tačiau pati savęs apsivaisinti ji negali, todėl reikia 2 tokių sraigių. Jos „pasikeičia“ lytinėmis ląstelėmis ir bam! Abi nėščios“, – teigia G. Paškevičius.

Anot jo, Jungtinių Amerikos Valstijų vietiniai gyventojai, tikrieji amerikiečiai iki Kristupo, tikėjo, kad sraigės yra laimės ir gyvenimo simbolis, o jų kriauklės simbolizuoja amžiną gyvenimo ratą.

Jis sako, kad mokslininkai iki šiol negali paaiškinti ir itin juokingo sraigių įpročio – jos linkusios valgyti tą patį ėdesio gabalėlį, kurį jau čiaumoja kita sraigė. „Dviese skaniau?“ – svarsto G. Paškevičius.