Lietuvoje taip pat kitąmet planuojama parengti Dirvožemio tvaraus naudojimo veiksmų planą. Jam rengti suformuota darbo grupė, sudaryta iš Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų, ūkininkų ir nevyriausybinių organizacijų atstovų bei mokslininkų.
Gerinti dirvožemio kokybę siekiant tvarios žemės ūkio, akvakultūros ir maisto gamybos, yra ir vienas šios Vyriausybės programos tikslų.
Siekiama dirvožemyje išsaugoti daugiau organinės anglies, atkurti dirvožemio humuso sluoksnį ir mažinti eroziją.
Taip pat Vyriausybės programoje dėmesys skiriamas ūkiuose taikomai subalansuoto tręšimo ir tvaraus maisto medžiagų valdymo praktikai, taip siekiant mažinti sukeliamą taršą. Dėl prastos dirvožemio būklės augalams neįsisavinus naudojamų maisto medžiagų, aplinkoje susidaro jų perteklius, jos išplaunamos ir prisideda prie oro, dirvožemio, vandens taršos ir klimato kaitos. Planuojama sukurti ir dirvožemio kokybės stebėsenos sistemą.
Dirvožemis yra ne tik ūkininkavimo pagrindas ir maisto šaltinis, jame yra daugiau kaip 25 proc. pasaulio biologinės įvairovės ir tai yra didžiausias sausumos anglies telkinys planetoje. Tačiau, anot Europos Komisijos, net 70 proc. ES dirvožemių nėra geros būklės.
Siekiant pagerinti dirvožemio būklę, jį apsaugoti, ES Dirvožemio strategijoje siūlomas savanoriškų ir privalomų priemonių rinkinys bei planuojami konkretūs veiksmai tvariam dirvožemio valdymui integruoti.
Vienas svarbiausių strategijos pasiūlymų – iki 2023 m. pateikti ES Dirvožemio sveikatos teisės akto (Soil Health Law) projektą.
ES Dirvožemio strategijoje siūlomais veiksmais siekiama skatinti darnų ir žiedinį iškasto dirvožemio naudojimą ir darnų dirvožemio valdymą, prisidėti prie klimato neutralumo tikslo ir prisitaikymo prie klimato kaitos, saugoti dirvožemio bioįvairovę, mažinti dirvožemio taršą ir stabdyti dykumėjimą.
Strategijoje taip pat minimas nemokamo dirvožemio testavimo „Test your soil for free“ sistemos kūrimas ES šalyse narėse, prie kurios prisidės ir Europos Komisija.
