Neigiamai veikia aplinką

Sniegas pagrindinėse sostinės gatvėse, kaip ir tokiose Europos šalyse kaip Austrija, Vokietija, Nyderlandai, Suomija, tirpinamas naudojant druską. Kiekvieną žiemos sezoną Vilniuje jos išberiama apie 20 tūkst. tonų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimų institutas yra atlikęs studiją, kurioje analizavo keliams barstyti naudojamų medžiagų poveikį aplinkai užsienio šalyse. Studijos metu buvo nustatyta, kad natrio, kalcio ir magnio chloridas turi neigiamą poveikį augmenijai dėl savybės absorbuoti vandenį. Šie chloridai ištraukia vandenį iš augalų kamienų ir vainikų bei grunto, kuriame yra jų šaknynas.

Anot studiją atlikusių tyrėjų, neigiamas poveikis aplinkai juntamas iki 10 metrų nuo kelio briaunos. Kaip stipriai bus pakenkta priklauso nuo žiemos ir pavasario sąlygų.

„Kuo daugiau užšalimo ir atšilimo ciklų, plikšalos, lijundros, sniego ir pustymo, tuo daugiau sunaudojama druskos žiemos priežiūros laikotarpiu. Kuo daugiau kritulių lietaus pavidalu žiemą ir pavasarį, tuo labiau neutralizuojamas neigiamas druskų poveikis augalams“, – sako VGTU Kelių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Audrius Vaitkus.

Kelių tyrimų instituto direktorius prof. dr. Audrius Vaitkus
Foto: Asmeninins albumas

Aplinkosaugos specialistai pastebi, kad didelį neigiamą druskos poveikį šalia kelio augantys medžiai ir krūmai patiria, kai druskingas sniegas sandėliuojamas labai arti jų, ten tirpsta ir druska tiesiogiai pasiekia jų šaknis.

A. Vaitkus sako, kad sniego surinkimo vietų numatymas ypač aktualus miestams dėl esamo mažo laisvo ploto. Prieš pradedant sniegą gabenti į surinkimo vietas būtina kuo labiau išnaudoti netoliese esančias vietas, pavyzdžiui, neužstatytas zonas, kuriose sniegas gali būti kaupiamas iš netoliese esančių teritorijų ir paliekamas tirpti.

Neigiamas poveikis aplinkai juntamas iki 10 metrų nuo kelio briaunos.

Anot jo, išvežant sniegą į surinkimo vietas, didžiausią neigiamą poveikis aplinkai padaromas dėl krovininių transporto priemonių išmetamų dujų emisijų. Siekiant kuo mažiau transportuoti, sniegas išvežamas tik tais atvejais, kai nėra galimybės jo kaupti gatvės prieigose arba kyla pavojus saugiam eismui bei norint paruošti gatves labai smarkiam snygiui. Lietuvos miestai turi nusimatę sniego surinkimo ir tirpinimo vietas, į kurias sniegas išvežamas esant labai smarkiam ir gausiam snygiui. Pašnekovas sako, kad situaciją pakeistų krovininių transporto priemonių elektrifikavimas ateityje.

Pastebėta, kad druskos patekusios į vandens telkinius, Vilniaus atveju jos patektų į Neries upę, galimai turi neigiamą poveikį, tačiau tik smulkiausiems vandens gyviams – mikro bestuburiams, kurie yra žemiausia mitybos grandinės dalis gėlame vandenyje. VGTU Kelių tyrimų instituto studijoje sakoma, kad daug didesnę žalą upės augmenijai ir gyvūnijai daro eksploatacijos metu besidėvinčių transporto priemonių dalių mikro dalelės, pavyzdžiui, stabdžių diskų ir trinkelių mikro atplaišos.

Vilnius

Studijoje minima, kad druska neigiamai veikia ir statinius: betono tiltus, viadukus, kelių priežiūrai naudojamoje druskoje esantys sulfatai plieninėms konstrukcijoms, automobilių kėbului ir kitoms plieno detalėms sukelia koroziją.

A. Vaitkus teigia, kad natrio, kalcio ir magnio chloridų naudojimas kelių priežiūrai yra reglamentuotas Europos standartais.

Natrio, kalcio ir magnio chloridas turi neigiamą poveikį augmenijai dėl savybės absorbuoti vandenį.

„Šios medžiagos naudojamos JAV, Šiaurės, Vakarų Europoje. O, pavyzdžiui, Rusijoje vienkartinės šių druskų išbėrimo normos gatvės kvadratiniam metrui ledo ir sniego tirpdymui esant toms pačioms sąlygoms yra iki penkių kartų didesnės nei Lietuvoje ir siekia iki 200 g/m2. Natrio chloridas yra pagrindinė medžiaga ledo ir sniego keliuose ir gatvėse tirpdyti. Tačiau regionuose, kur temperatūra vyrauja žemiau minus 10 laipsnių Celsijaus yra naudojami kalcio ir magnio chloridai. Šie chloridai yra gerokai agresyvesni betono konstrukcijų statiniams“, – teigia jis.

VGTU Kelių tyrimų instituto direktorius sako, kad gausiai prisnigus pirmiausia turi būti pilnai nuvalomas sniegas ir tik tuomet beriamos cheminės medžiagos. Kai lauko temperatūra nukrenta žemiau 10-ies laipsnių, natrio chloridas praranda efektyvumą, todėl būtina naudoti kalcio chloridą arba kitas alternatyvias medžiagas.

Kai nesninga, o paros temperatūra kinta ties 0 laipsnių riba, A. Vaitkaus nuomone, ypač efektyvu taikyti prevencinį barstymą išberiant daug mažesnį nei standartinį – 40 g/m2 druskos kiekį. Vykdant prevenciją labai pasiteisina druskos ir vandens tirpalo išpurškimas, nes cheminė medžiaga ištirpusi vandenyje nedelsiant reaguoja su kelio danga, taip pat mažėja išbertos druskos grūdelių nubyrėjimo į kelkraščius tikimybė, didėja priežiūros efektyvumas.


Pašnekovas sako, kad visos natrio chlorido alternatyvos yra bent keletą kartų brangesnės, tačiau daugelio šių medžiagų veiksmingumas yra didesnis nei standartinės druskos. Pastaraisiais metais JAV ypač vis labiau populiarėja kalcio magnio acetatai, kurie yra kur kas draugiškesni aplinkai, o sniego ir ledo tirpdymo efektyvumas prilygsta natrio chloridui. Vis dėlto šios medžiagos kaina nuo Lietuvoje naudojamų medžiagų skiriasi daugiau kaip 10 kartų.

Druskų kiekis priklauso nuo oro sąlygų

Vilniaus mieste gatves valo ir druską barsto UAB „Grinda“. Įmonės Rinkodaros ir komunikacijos skyriaus specialistė Vaida Daiginaitė sako, jog išbarstomos druskos kiekis priklauso nuo meteorologinių sąlygų, todėl kiekvieną žiemą yra skirtingas. Anot jos, jei pliusinė oro temperatūra laikytųsi visą žiemą – nei smėliu, nei druska gatvių barstyti nereikėtų, tačiau taip dar nėra buvę.

„Esame įpratę prie itin permainingų orų. Pavyzdžiui, dieną temperatūra siekia vieną laipsnį šilumos, naktį – 2 laipsnius šalčio, o paryčiais – 7 laipsnius šalčio. Žinoma, dar kažkurioje dienos dalyje būtinai turi pasirodyti šlapdriba ar lijundra, per keletą minučių gatves paverčiančios čiuožyklomis. Ką jau bekalbėti apie dienas, kai per parą sniego danga ūgtelėti 30–60 cm“, – kalba ji.

Skirtinga meteorologinė situacija – skirtingos ir naudojamos priemonės, sako V. Daiginaitė. Pavyzdžiui, jei oro temperatūra laikosi apie nulį laipsnių, naudojamas prisotintas druskos tirpalas. Jis efektyviausiai veikia temperatūrai nukritus iki 5 laipsnių šalčio ir yra naudojamas prevencinei gatvių priežiūrai.

„Temperatūrai krintant žemiau, naudojame „šlapių druskų“ mišinį. „Šlapia druska“ puikiai veikia, kai oro temperatūra siekia 8-12 laipsnių šalčio. Kad būtų aiškiau, tai „šlapia druska“ yra tas pats NaCl, kurį sudrėkiname tirpalu, padedančiu jai veikti greičiau ir efektyviau. Tai atvejais, kai oro temperatūra nukrenta žemiau 15 laipsnių, į tirpalą, kuris sumaišomas su NaCl, dedami kalcio arba magnio chloridai, kurie tirpdo ledą ypač žemose temperatūrose. Kai sinoptikai prognozuoja intensyvų sniegą, į 12 sudėtingesnių atkarpų siunčiame pakrautus sunkvežimius. Jie budi ties statesnėmis įkalnėmis, pavyzdžiui, T. Narbuto, V. Kudirkos g. papėdėje ir, prireikus, gali greitai sureaguoti į orų ir eismo sąlygų pokyčius. Snygiui intensyvėjant, druskos poveikis tampa neefektyvus, tad į darbą pasitelkiame specializuotą gatvių valymo techniką ir druskų bei smėlio mišinius“, – aiškina „Grinda“ atstovė.

2007–2013 m. žiemos sezono metu buvo sunaudojama apie 18 tūkst. tonų druskos, o pradėjus naudoti druskų tirpalus 2013–2019 m. – 14 tūkst. tonų.

Anot jos, įmonė nuolat ieško galimybių sumažinti druskos poveikį aplinkai: pastaraisiais metais gatvių priežiūrai dažniausiai naudojama ne gryna druska, o jos tirpalas, todėl sniegas tirpinamas greičiau, o pačios druskos sunaudojama mažiau. Pavyzdžiui, 2007–2013 m. žiemos sezono metu buvo sunaudojama apie 18 tūkst. tonų druskos, o pradėjus naudoti druskų tirpalus 2013–2019 m. – 14 tūkst. tonų. V. Daiginaitė sako, kad tai yra didžiulis pokytis, ypač vertinant tai, kaip per pastaruosius metus gerokai išaugo įmonės žiemą prižiūrimi plotai, nes sostinė nuolat plečiasi.

Ji sako, kad kritiškai svarbus vaidmuo gatvių priežiūros žiemą procese tenka prevenciniam barstymui.

Ant kelio barstoma druska
Foto: Shutterstock

„Jei anksčiau kelininkai kantriai laukdavo panikos skambučių, kaip antai, „Slidu!“ „Nepravažiuojam!“ ir tik tuomet kraudavo mašinas ir išvažiuodavo kovoti su pasekmėmis, tai jau keletą sezonų iš eilės atliekame didelį prevencinį darbą: atidžiai stebime prognozes, atliekame išankstinius barstymus. Tokiu atveju sniegas pradeda tirpti vos pasiekęs gatvės paviršių. Taip pat pasirūpiname, kad barstymo technika būtų sureguliuota taip, kad druska nekristų ant želdinių ir arti jų. Šalia medžių nesandėliuojame druskingo sniego, kasmet per 600 medžių pridengiame specialiomis plokštėmis, kad ant pomėdžių nepatektų barstoma druska“, – aiškina pašnekovė.

Žiemos sezono startą, atsižvelgusi į oro sąlygas, skelbia Vilniaus miesto savivaldybė. Praėjusią žiemą į gatvės specializuota kelių valymo ir barstymo technika išvyko lapkričio 10-osios naktį. „Grinda“ sako, kad jau yra visiškai pasiruošusi 2021–2022 m. žiemos sezonui.

Siūlo, kaip apsaugoti aplinką

Kol naudojamų medžiagų alternatyvos – per brangios, A. Vaitkus siūlo pasinaudoti keliomis rekomendacijomis, padėsiančiomis apsaugoti aplinką nuo neigiamo druskų poveikio:

  • medžių jautrumas chloridų poveikiui yra skirtingas, todėl rekomenduojama parinkti medžių rūšis, priklausomai nuo analizuojamos teritorijos (pavyzdžiui, greito eismo gatvės, parko teritorijos ir kt.) ir galimo chloridų poveikio (druskos sklidimas oru arba patekimas per gruntą);
  • atsižvelgiant į tai, kad chloridai aplinkoje nesuyra, žalingam dirvožemio druskingumo poveikiui mažinti taikytinas papildomas laistymas ir augalų purškimas vandeniu. Papildomas laistymas priklauso nuo oro sąlygų, kritulių kiekio, plikledžio/snigimo pasikartojimų skaičiaus, druskos kiekio, grunto tipo. Druskos koncentracija grunte tiesiogiai priklauso nuo barstymo skaičiaus ir medžiagų kiekio žiemą bei kritulių kiekio pavasarį. Rekomenduojamas papildomas laistymas, kai dirva nebėra įšalusi, taip pat patartina išpurenti dirvožemį, kad padidėtų dirvoje deguonies kiekis;
  • projektuojant miestų zonas, gatves ir takus rekomenduojama augalus kiek įmanoma atitraukti nuo dangos briaunos, parinkti druskos poveikiui mažiau jautrias augalų rūšis bei žiemos laikotarpiu taikyti fizines augalų apsaugos priemones – specialius uždangalus;
  • kuo daugiau taikyti prevencinę priežiūrą, kuri sąlygoja gerokai mažesnius cheminių medžiagų panaudojimo kiekius bei efektyvina sniego ir ledo pašalinimą nuo kelių, gatvių ir takų dangų. Prevencinė priežiūra ženkliai sumažina galimybę sniegui ir ledui prikibti prie dangos, tokiu būdu juos lengviau pašalinti, nėra poreikio pakartotinai naudoti didelius kiekius druskos;
  • labai svarbu naudoti kalibruotą kelių priežiūros žiemą techniką, kurios pagalba galima reguliuoti išberiamos druskos kiekį į kvadratinį dangos metrą 5 g į kvadratą tikslumu. Tokiu būdu išberiamas druskos kiekis būtų reguliuojamas priklausomai nuo aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, plikledžio šalinimui, kai aplinkos temperatūra yra minus 1 laipsnis Celsijaus, užtenka 10 g į kvadratinį dangos metrą, o kai temperatūra pasiekia 8 laipsnius šalčio – 40 g į kvadratinį dangos metrą. Didesnis nei 40 g kiekis apskritai netaikytinas;
  • smėlio bei smėlio ir druskos mišinius žiemos priežiūrai naudoti tik keliuose ir gatvėse su žvyro danga. Kuomet yra asfalto danga rekomenduojama naudoti smulkų žvirgždą arba akmens skaldelę. Frikcinių medžiagų nerekomenduojama naudoti eismo zonose, kuriose leistinas didžiausias greitis didesnis kaip 50 km/h;
  • kuo daugiau sniego šalinti gatvių techninėse zonose, šaligatvių ir takų rezervinėse zonose. Druska turėtų būti naudojama išskirtinai prevencijai ir ledo, sušalusio sniego, kurio neįmanoma mechaniškai pašalinti, ištirpdymui;
  • rekomenduojama miestų zonose pėsčiųjų ir dviračių takus prižiūrėti visiškai nuvalant ir ištirpdant sniegą bei ledą. Tokiu būdu būtų sudaromos palankios sąlygos žmonių judumui draugiškomis aplinkai sąlygomis. Užmiesčių takuose rekomenduojama valyti sniegą ir ledą bei naudoti smulkų žvirgždą arba akmens skaldelę slidumui sumažinti;
  • rekomenduojama reprezentacinėse miestų zonose išbandyti visiškai skaidžias chemines medžiagas ledo ir sniego tirpdymui gatvių, takų ir aikščių dangose bei įvertinti ekonominį efektą naudojant tokias medžiagas.


A. Vaitkus teigia, kad vienintelės medžiagos ar technologijos, kuri užtikrintų efektyvią ir draugišką aplinkai žiemos priežiūrą, nėra, tačiau galima taikyti jų kombinacijas: „Tik subalansuotas priemonių ir medžiagų rinkinys, racionalus priežiūros lygių nustatymas ir jų nuolatinis užtikrinimas „be siurprizų“ leistų pasiekti didžiausią naudą kelių ir takų naudotojams, taigi – visiems mums.“

Šiuo metu VGTU Kelių tyrimo instituto specialistai inicijuoja mokslinius tyrimus, susijusius su skirtingų kelių priežiūros žiemą priemonių poveikiu statiniams ir gyvajai aplinkai. Taip pat tiriama skirtingų druskų ledo tirpinimo efektyvumas priklausomai nuo aplinkos sąlygų, išskirtinai – temperatūros.

Svarstys galimybę įtraukti kitas druskas

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius informavo, kad druska kelių priežiūrai yra perkama atsižvelgiant į meteorologines sąlygas – stebimos orų prognozės, įsigyjama druskos bent keliems mėnesiams, o toliau, jau žiūrima, kokių orų galima tikėtis.

„Turime pasirūpinti tokiais druskos kiekiais, kad neužkluptų žiema netikėtai. Praėjusi žiema parodė tai, kad žiemos gali būti gausios sniegu. Jeigu lieka druskų, jas paliekame „Grindos“ sandėliuose, kitai žiemai. Po praėjusio sezono liko apie 3 tūkst. tonų. Per sezoną sunaudojame apie 20 tūkst. tonų druskos. Kaip ir pernai metais, aplinka ir želdiniai bus saugomi nuo tiesioginės druskos patekimo reguliuojant barstymo mechanizmus, saikingas druskos naudojimas dangų priežiūrai, taip pat medžių ir krūmų, pasodintų prie gatvių apsauga skydais“, – sako jis.

Druską keliams barstyti Vilniaus miesto savivaldybė įsigyja per viešuosius pirkimus. Paskutinysis jų buvo 2019 m. Tuomet laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi natrio chloridą iš Baltarusijos valstybinės įmonės „Belaruskalij“ tiekianti įmonė „Lit Salt Trade“. Šiemet savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę prašydama taikyti sankcijas visai „Belaruskalij“ produkcijai, taip pat ir kelių priežiūrai naudojamai druskai, tačiau jos noras patenkintas nebuvo.

Sutartis su „Lit Salt Trade“ galioja iki 2022 spalio mėn. Jei Vyriausybė būtų tenkinusi Vilniaus miesto savivaldybės prašymą, druska būtų perkama iš Vokietijos. Tiesa, tuomet ji kainuotų 15 proc. daugiau.

G. Runovičius sako, kad kitų metų žiemai bus vykdomi nauji pirkimai ir jeigu bus Vyriausybės taikomos sankcijos, jos bus įtrauktos. „Bet druskos, kokio tiekėjo bebūtų, jos yra vienodos – natrio chloridai. Kitų metų pirkimuose, pasitarę su specialistais, įvertinsime galimybę naudoti ir kitas druskas, ne tik minimas, bet ir magnio ir kalcio chloridus“, – priduria jis.