Aukštaitijos nacionalinis parkas savo feisbuko paskyroje pasidalino istorija, kiek daug įdomių dalykų gali įvykti miške prie vieno kelmo. Po juo namus įsikūrė lapė, vėliau jos olą atrado usūrinis šuo, tada – įsikūrė barsukas. Geros vietos miške ilgai tuščios nebūna, o gyvūnai skriaudų taip pat nepamiršta.
„Jaukioje pušynėlio laukymėje įsisukusi audra išvertė nemažą pušį. Griūdama ant šono galingomis šaknimis pušis atvėrė smėlingą duobę. Kur buvus, kur nebuvus prisistatė vietos savo namams ieškanti laputaitė. Purus smėliukas, kaip tik olai išsikasti. Įsitaisė laputaitė, tris lapiukus atsivedė ir gal būtų ilgai ir laimingai... Bet naujuosius laputės namus atrado usūrinis šuo. Vieną kartą sugrįžusi iš medžioklės laputė savo vaikų neberado. Dar ilgai sukiojosi laputė aplink. O paskui tyčia ar netyčia atrado usūrinio šuns olą ir sumedžiojo jo vaikus.
O ištuštėjusią olą atrado barsukas, patobulino, įsirengė ir laimingai sau gyvena. Neprisileisdamas arti nei lapės, nei usūrinio šuns. Tik naktimis šalia besisukiojančio raguotojo stirnino kaimynystė jam visai netrukdo. Gyvenimo ratas sukasi“, – prie vieno kelmo užfiksuotas nuotraukas komentavo Aukštaitijos nacionalinis parkas.
