Žūna milijonai

G. Petkus sako, kad migruodami sparnuočiai susiduria su įvairiais pavojais: tai gali būti gamtinės kliūtys, pavyzdžiui, kalnai, dykumos, plėšrieji paukščiai, tačiau vis daugiau kliūčių sukuria žmogus.

„Dideli miestai, kuriuos sunku perskristi, elektros linijos, aukšti statiniai, pastatai, kurių didelį plotą sudaro stiklas, paukščiams sukuria daug trukdžių. Pastebėta, kad pastaraisiais dešimtmečiais tai tikrai tapo didele problema, nes paukščiai žūna atsitrenkę į langus arba į fasadus, jeigu jie yra blizgūs. Taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, ypač tose, per kurias vyksta didžiausios migracijos“, – kalba ornitologas.

Gediminas Petkus
Foto: DELFI

Jis sako, kad tiksliai suskaičiuoti, kiek paukščių žūna sunku, nes dalį jų nukritusių ant žemės rytais nusineša katės, kiti laukiniai gyvūnai, surenka kiemsargiai ir pan. Vis dėlto laikoma, kad Europoje dėl atsitrenkimų į stiklus žūna apie 240 tūkst. paukščių kasdien, o migracijos metu per metus žūna apie 80 mln. sparnuočių.

G. Petkus teigia, kad per Lietuvą driekiasi didžiausias šiaurės vakarų Europos paukščių migracijos kelias, kuris eina per pajūrį, Klaipėdos miestą, todėl migracijos metu ten į stiklus atsitrenkia ypač daug paukščių: nuo pačių mažiausių Europos sparnuočių – nykštukų ir būreliais skraidančių alksninukų iki zylių, kikilių, slankų.

„Jie atsitrenkia į gyvenamuosius namus, biurus, verslo centrus, ugdymo įstaigas. Net mokyklos ir darželiai dažnai turi nemažą langų plotą“, – teigia pašnekovas.

Paukštis
Foto: Gražinos nuotr.

Pagrindinė priežastis, kodėl sparnuočiai prieš langą nesustoja ar nepasuka kitur yra ta, kad stiklas atspindi dangų ar medžius, todėl paukščiai jų nesuvokia kaip kliūties.

„Pavyzdžiui, Klaipėdoje kiekvienų metų rudenį pavojingiausi pastatai yra tie, kurių šiaurinėje ir vakarinėje pusėje auga medžiai, nes paukščiams skrendant pietų ar pietryčių kryptimi, kaip tik tokie medžiai ir atsispindi pastatų stikluose“, – teigia G. Petkus.

Langus siūlo žymėti

G. Petkus sako, jog tam, kad paukštis į langus neatsitrenktų, ant jų galima klijuoti įvairius piešinius, trafaretus, hologramines juostas, rišti balionus jų atbaidymui, o Vokietijoje net gaminami specialiai apdirbti grublėti neskaidrūs stiklai ir kt.

„Prie autostradų dažnai matome pastatytas sieneles nuo triukšmo ir taršos. Ant jų galima pastebėti paukščių siluetų lipdukus, kad sparnuočiai matytų, jog prieš juos yra kliūtis. Tai nebūtinai turi būti lipdukai su plėšriojo paukščio, pavyzdžiui, sakalo, siluetu. Kartais užtenka tiesiog kažkuo pažymėti langą – pavyzdžiui, snaigėmis ar kitais piešiniais, kuriuos mokyklose ar darželiuose vaikai padaro per darbelių pamokas“, – įsitikinęs sparnuočių žinovas.

Paukštis
Foto: G. Petkaus nuotr.

Ornitologas sako, kad geriausiai lipdukai padeda, jei yra klijuojami iš lauko pusės, jei tik tai įmanoma. Jie turėtų būti klijuojami iki metro vienas nuo kito atstumu, antraip liks per daug tuščio ploto ir paukščiai vis tiek atsitrenks.

Nenorintiems trafaretų ar piešinių klijuoti ant langų dėl estetinių priežasčių, jis sako, kad yra ir alternatyvių – žmogaus akiai nematomų halografinių žymeklių, kuriuos pastebės tik paukščiai.

Reikia leisti pailsėti

Jei paukštis jau atsitrenkė į stiklą ir jį radote ant žemės, kartais dar galima jam pagelbėti. G. Petkus sako, kad vieni paukščiai po smūgio žūna iškart ar kiek vėliau, kiti – išgyvena.

„Jeigu paukštis dar gyvas, jį galima palaikyti dėžutėje kol atsigaus. Jeigu saugu, nėra katinų, galima jį padėti ir ant krūmo. Kartais jų motorinė sistema atsistato ir jie vėl gali skristi. Pasitaiko, kad nors paukštis buvo rastas dar gyvas, jis miršta vėliau. Taip nutinka, kai dėl smūgio į langą pažeidžiami vidaus organai. Tokiu atveju padėti jau nebegalima“, – apgailestauja jis.

Jei sparnuotis atsitrenkęs į stiklą susižeidė, pavyzdžiui, susižalojo koją, sparną ar snapą, ornitologas siūlo skambinti pagalbos telefonu 112. Gyventojai bus nukreipti į gyvūnų globėjų asociaciją. Anot jo, kiekvienas miestas turi klinikas, kurios gali sužeistiems paukščiams pagelbėti: duoti antibiotikų ir kiek įmanoma jam padėti. Pavyzdžiui, Vilniuje yra Buivydiškių veterinarijos klinika, kuri sužeistus paukščius priima. Žinoma, už paslaugą reikės sumokėti.

Ornitologų draugija renka duomenis apie paukščių atsitrenkimus į stiklus. G. Petkus sako, kad džiaugtųsi, jei gyventojai apie tokius atvejus praneštų. „Tuomet kalbėsime su kiekviena įstaiga, įmone, ką daryti, kad paukščiai į jų langus neatsitrenktų ir nežūtų. Dažnai galima taikyti tikrai nesudėtingas priemones“, – tikina pašnekovas.