Patys nebūtų išlipę

Pirmadienį kaime duobėje gyvūnus aptikęs Tomas sako supratęs, kad jie patys iš jos neišlips, todėl nusprendė pagelbėti. Tiesa, vaikinas iš pradžių pamanė, jog rado driežų, tačiau vėliau paaiškėjo, kad iš tiesų jo aptikti gyvūnai yra tritonai.

„Nuotraukoj taip neatrodo, bet čia netoli 50 tritonų. Ruošėsi žiemoti garažo duobėje, bet dėl 90 laipsnių duobės šlaitų pavasarį nebūtų galėję iš jos išlipti. Didelis ačiū „Džiunglių žmogui“ už konsultaciją ir instrukcijas, kur paleisti tritonus, kad šie galėtų saugiai peržiemoti“, – feisbuke paviešintas savo nuotraukas komentavo Tomas.

Susisiekus su vaikinu jis papasakojo, kad tritonus pastebėjo jo tėvai. Tuo metu jis kaip tik buvo atvykęs pas juos į kaimą.

„Tritonai buvo maždaug pusantro metro gylio duobėje, iškastoje po garažu. Duobės kraštai – apie 90 laipsnių statumo, todėl patys vargu ar sugebėtų iš jos išlipti. Todėl nusileidau į duobę ir surinkau juos į indą. Kai kurie glaudėsi kampuose, keletas jau buvo įsikasę žemėse ir pasiruošę žiemoti. Iš pradžių kilo abejonių, ar tikrai norėdamas juos išgelbėti jiems dar labiau nepakenksiu, bet kadangi net ir peržiemojus duobėje jiems tikriausiai nepavyktų iš ten išlipti supratau, kad neturiu kito pasirinkimo“, – prisimena jis.

Vaikinas sako nežinojęs, kur būtų tinkama vieta gyvūnus paleisti, todėl feisbuke susirado herpetologo Gerardo Paškevičiaus profilį „Džiunglių žmogus“ ir jam paskambino pasikonsultuoti. Jis ir pasakė, ką iš tiesų duobėje surado Tomas.

„Kadangi vaikystėje žvejojant retkarčiais tritonai užkibdavo tiesiog ant slieko, maniau, kad visi tritonai gyvena tik vandenyje. Taip ir iki šiol visada radęs jų sausumoje galvodavau, kad tai ne tritonas, o driežas. Vos paskambinus ir „Džiunglių žmogui“ pasakius, kad duobėje radau driežų, jis pasakė, kad tai tikriausiai yra ne driežai, o tritonai. Paklausiau, kur būtų geriausia juos paleisti. Pasakė, kad tinkamiausia būtų drėgna vieta prie vandens telkinio ar upelio, šalia kokio seno nuvirtusio medžio ar akmenų krūvos, kad jie galėtų pasislėpti. Kadangi visą vaikystę praleidau tame kaime, puikiai pažįstu aplinkinius miškus ir panašias vietas. Mažiau nei už kilometro nuo tėvų namų radau puikiai apibūdinimą atitikusią vietą – visai šalia upelio, aplink nemažai senų nuvirtusių medžių. Prie vieno iš jų ir paleidau tritonus“, – dalinasi tritonus gelbėjęs vaikinas.

Turime 2 tritonų rūšis

Herpetologas G. Paškevičius sako, kad nors ir panašūs į driežus, tačiau iš tikrųjų tritonai yra uodeguotieji, salamandrinių šeimos varliagyviai. „Nuo driežų jie skiriasi ne tik, kad ant odos neturi žvynų, bet ir savo dauginimusi bei gyvenimo ypatybėmis“, – teigia jis.

Anot jo, Lietuvoje aptinkamos 2 tritonų rūšys: labai dažnai galima sutikti paprastąjį tritoną, o kur kas rečiau – saugomą į Lietuvos raudonąją knygą įrašytą skiauterėtąjį tritoną.

„Tritonai šiltojo sezono metu gyvena netoli vandens telkinių ir pačiuose vandens telkiniuose. Dažniausiai tai būna seklios, gerai saulės įšildomos kūdros, ežerų pakrantės, nesraunių upių ir upelių slėniai. Jie mėgsta miškų, laukų ir urbanizuotų teritorijų mažus ir seklius, bet švarius vandens telkinius: kūdras, senus šulinius, daubas, karjerus. Žiemoti tritonai gali patraukti toliau nuo vandens telkinių. Taip jie nuo rudens pabaigos iki pavasario kartais aptinkami žmonių rūsiuose, sandeliukuose, garažuose ir pan.

Neretai nelaimėliai patenka į tokias vietas, iš kurių pavasarį negali ištrūkti ir būna pasmerkti žūčiai. Natūraliai tritonai turėtų žiemoti pūvančių medžių ertmėse, akmenų krūvos plyšiuose, tarp medžių šaknų ir t.t. Tritonai vandens telkinyje dažniausiai minta jo dugne gyvenančia gyvūnija, pavyzdžiui, dėlėmis, sraigėmis, o sausumoje – smulkiais bestuburiais, pavyzdžiui, voragyviais, musėmis ir visu kitu, ką tik gali sučiupti ir praryti“, – pasakoja herpetologas.

Grynas anksčiau yra rašęs apie skaitytojo Sigito tvenkinyje aptiktus į Lietuvos raudonąją knygą įrašytus skiauterėtuosius tritonus. Straipsnį galite paskaityti ČIA.