Tinkamos sąlygos
Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas, mikologas dr. J. Kasparavičius sako, kad nuotraukose įamžintas rūsyje augantis grybas greičiausiai yra vėduoklinė meškutė.
„Šiuo atveju galima būtų ir suklysti, nes esama net labai panašių kitų rūšių grybų, o kai grybas auga rūsyje ar kitoje ne visai natūralioje vietoje, dažnai jis atrodo kiek kitaip nei gamtoje. Ten jis gali atrodyti gana įvairiai. Tik kiti į šį grybą panašūs grybai statinių viduje niekada nebuvo stebimi, o jis kartais auga. Matomai, dalinai dėl šios priežasties Lietuvos miško fitopatologai jį net buvo pakrikštiję pogrindiniu trobagrybiu, nors su „tikruoju“ – žalinguoju trobagrybiu jo labai artima giminystė nesieja“, – sako jis.
Anot jo, skiriasi šių grybų žalos mastai. „Jeigu žalingojo arba „tikrojo“ trobagrybio gamtoje rasti nepavyks, tai vėduoklinė meškutė įvairiuose miškuose nėra retas grybas. Jis auga ant spygliuočių medžių nuvirtusių kamienų, šakų, kelmų, kur sukelia rudąjį puvinį. Dažnai šis grybas įsikuria ir ant įvairių žmogaus sukurtų medinių tvoros stulpų, miške pastatytų medinių stalų ir suoliukų, įvairių medinių statinių ar net jų viduje. Dera nuo vasaros vidurio iki vėlyvo rudens, o uždarose patalpose, pavyzdžiui, rūsiuose – net ir žiemą“, – pasakoja grybų žinovas.
J. Kasparavičius sako, kad grybas yra nevalgomas, net kiek nuodingas, nes turi medžiagų – lektinų, sukeliančių eritrocitų sulipimą. Taip pat įvairiose laboratorijose iš šio grybo buvo išskirtos medžiagos, pasižyminčios antioksidaciniu, neuroprotekciniu poveikiais.
Greičiausiai pateko sporos
Mikologas sako, kas sunku pasakyti, kaip grybas pateko į rūsį – greičiausiai jo sporos pateko ant pakankamai drėgnų medinių lentynų, ten sudygo ir pradėjo jas ardyti.
„Akivaizdu, kad tai įvyko jau senokai ir grybui ten yra tinkamos sąlygos, ypatingai – drėgmės režimas. Jis jau pakankamai išaugo ir pradėjo gausiai derėti. Kartais tai gali reikšti, kad jam tinkamos maisto medžiagos po truputį baigiasi ir jis prieš išnykdamas stengiasi kaip galima intensyviau pasidauginti. Tokia yra gyvų organizmų biologinė egzistavimo prasmė“, – tikina jis.
Anot pašnekovo, ant degtukų dėžutės augantys grybo vaisiakūniai nereiškia, kad jam patinka degtukai, kurie yra gaminami iš lapuočių medienos ar popierinė dėžutė, tiesiog tai yra jam patikusi vieta.
„Tokio tipo grybai mėgsta kai po vaisiakūniais yra pakankamai erdvės sporoms kristi. Kai tai yra šoninė vertikali substrato, kuriame jie auga siena, grybo vaisiakūnis gali išaugti ir be koto. Jeigu nėra kitos išeities ir tenka derėti ant horizontalios plokštumos, tuomet tenka išauginti kotą arba ieškoti kokio iškilesnio daikto. Kaip ir kuo grybai jaučia kiek yra to aukščio, kol kas nežinoma, bet klaidos tokiais atvejais jiems nėra būdingos – sistema veikia patikimai“, – neįtikėtinais grybų sugebėjimais dalinasi J. Kasparavičius.
Būtina sunaikinti
Paklaustas, ką būtų galima patarti šiuos grybus aptikusiems žmonėms, Gamtos tyrimų centro mokslo darbuotojas sako, kad lentynas teks sunaikinti, geriausiai – sudeginti.
„Paprasčiausiai išmesti lauk nepatartina. Jeigu nedaryti nieko, tai nors šiandien lentynos ir išlaiko visus stiklainius su atsargomis, bet vieną nelabai gražią dieną viskas atsidurs ant grindų ar kas ten yra apačioje. Grybas taip pat gali pažeisti ir durų rėmą ar pačias duris, jeigu jos patalpoje yra. Kadangi grybas jau dera, tai reiškia, kad patalpoje jau yra pakankamai daug grybo sporų, iš kurių gali išaugti naujos grybienos. Siekiant to išvengti, reikia pašalinti visas lentynų ir grybų liekanas ir kokiu nors sterilinimo skysčiu, kurių dabar yra didelė įvairovė, apdoroti visus paviršius ir visų ten buvusių indų paviršius“, – siūlo J. Kasparavičius.
Jo teigimu, jei lentynos steriliu tirpalu nebus apdorotos, grybas vėl užaugs.
„Taip, tai truks kurį laiką, gal net ne vienus metus. Jeigu tai yra atskiras išbetonuotas ar mūrinis rūsys, o ne apatinė gyvenamojo namo dalis, kur medinių detalių nedaug ir jos nėra nešantys konstrukcijos elementai, tai gal ir gali būti pakenčiama, bet geriau tokius židinius naikinti. Kitas lentynas geriau reikėtų dėti apdorotas antiseptikais ar kitomis atitinkamomis medžiagomis, nudažytas, o gal ir ne medines“, – pataria grybų žinovas.
