Milda pasidalino vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti jos šiltnamyje aptikti neįprasti vikšrai. „Gal kas gali pasakyti, kas čia per sutvėrimai?“, – klausė ji feisbuke.
Gamtininkas Deividas Makavičius teigia, kad moters pastebėti vikšrai yra ilgakojų uodų lervos.
„Kartais matome tokius didelius uodus, ilgomis kojomis, sunkiai paskrendančius – tai šie juodi vikšrai yra jų lervos. Nufilmuota vienos iš dviejų uodų rūšių lervos: pelkinio ilgakojo uodo, kurio lervos gali veistis šiltnamyje, ypač jeigu jame yra durpingas dirvožemis, arba – daržinio ilgakojo uodo lervos. Pelkiniai ilgakojai uodai ritasi kartą per metus, o daržiniai – du kartus“, – paaiškina gamtininkas.
Anot jo, labiausiai tikėtina, kad moters užfiksuoti vikšrai yra pelkinio ilgakojo uodo. Jie gali kenkti augalams.
„Viena uodo patelė vasaros antroje pusėje padeda iki 300 kiaušinėlių, todėl jos sunkiai ir skraido. Apsivaisinimas vyksta pirmąją išsiritimo iš lėliukės dieną ir jie iškart deda kiaušinėlius į dirvą. Lervos iš viso turi keturias vystymosi stadijas, kol užauga iki paskutiniosios ir tampa stambiausiomis. Tada jos gali padaryti didžiausią žalą augalams, nes nors ir maitinasi po žeme pūvančiomis augalinėmis dalimis, taip pat nugraužia ir sveikų augalų šaknis. Dėl šios priežasties šie uodai gali būti priskiriami prie žemės ūkio kenkėjų. Jei sąlygos joms nepalankios, jos gali migruoti į kitas vietas“, – pasakoja D. Makavičius.
Jis sako, kad yra keli būdai, kaip nuo jų apsisaugoti: galima kalkinti ir sausinti dirvožemį, kur šios lervos yra užsiveisusios.
„Vasarą laukuose jų labai daug apsigyvena, todėl net siūloma kurį laiką nelaistyti žolės, nes jie nepakenčia išdžiūvimo“, – priduria gamtininkas ir ramina, kad šie uodai žmonių kraujo negeria.
