Šiose nuotraukose matomos blakių kareivėlių nimfos. Blakėms būdinga nepilna metamorfozė, jos metu vabzdys turi panašią į suaugėlį nimfos stadiją, kuri dar neturi išsivysčiusių sparnų. Kadangi blakes kareivėlius lengvai atpažįstame iš antsparnių rašto, kartais gali būti keblu atpažinti be sparnų esančias jų nimfas.
Blakės kareivėliai yra labai dažnai Lietuvoje sutinkama rūšis. Suaugusių šių blakių kūnas pailgas, ovalus, ant poros raudonų antsparnių turi po vieną juodą tašką, galva, antenos ir tarp antsparnių matomas trikampiškas skydelis – juodi. Šios rūšies nimfos ryškiai raudonos su juodomis sparnų užuomazgomis, galva ir antenos juodos.
Kaip galime matyti skaitytojo nuotraukoje randamos kartu su kitomis tos pačios rūšies atstovėmis. Ryškia raudona spalva šie vabzdžiai įspėja plėšrūnus, kad yra neskanūs, o išgąsdinti paskleidžia nemalonų kvapą.
Blakę kareivėlį galime supainioti su nuostabiąja dirvablake, kuri išsiskiria ant plėvinės antsparnių dalies esančia ryškia, balta dėme, ir raudonmarge kampuotblake, kuri nuo blakės kareivėlio skiriasi raudona galva, ir raudonu skydeliu.
Blakės kareivėliai neturi plėvinių po antsparniais esančių sparnų, todėl negali skristi, tačiau retai galima rasti ir sparnuotų individų.
Šios blakės žiemoja suaugėlio stadijoje, dideliais būriais pasislėpusios po nukritusiais lapais. Pavasarį jos nubunda vienos pirmųjų, o atšilus ima poruotis ir dėti kiaušinėlius. Kad žiemą vabzdžiai apsisaugotų nuo šalčio ir audinių pažeidimų, trumpėjant dienoms ir vėstant orui, jie ne tik slepiasi po nukritusiais augalų lapais, bet ir jų kraujyje, vadinamame hemolimfa, ima kauptis medžiagos krioprotektoriai, veikiantys lyg antifrizas, todėl sušalusi blakė nežūsta.
Nors šios blakės dažnai matomos šalia žmonių namų besišildančios patvoriuose, ant malkų ar medžių kamienų. Žmogui jos visiškai nepavojingos. Blakės kareivėliai gali maitintis augalų sultimis, sėklomis (ypač mėgsta liepų ir dedešvų), kitų vabzdžių kiaušinėliais, pasitaiko ir kanibalizmo atvejų.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.
