Išlieka dėl šiltesnio klimato
Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad skaitytojas aptiko europinį maldininką. Tokį pavadinimą šis vabzdys greičiausiai gavo dėl savo priekinių galūnių, kurias laiko taip tarsi melstųsi.
Pašnekovas teigia, kad nuotraukose užfiksuotas patinėlis – tai rodo ilgesnės antenos ir smulkesnis kūno sudėjimas.
Pasirodo, kad ši vabzdžių rūšis Lietuvoje pastebėta prieš 13 metų.
„Natūraliai šie vabzdžiai visada gyveno Centrinėje ir Pietų Europoje. Arčiausiai Lietuvos natūralios jų populiacijos yra Lenkijoje. Vis dėlto šylant klimatui maldininkai ėmė migruoti. Kadangi tiek patelės, tiek patinai turi sparnus, jie gali nuskristi į naujas vietas, plėsti savo arealą. Pirmą kartą Lietuvos mokslininkai apie maldininkus informaciją gavo 2008 m. Nuo tada apie juos buvo pranešama kasmet“, – pasakoja gamtininkas.
Jis sako, kad beveik visos vabzdžių radimvietės buvo miestuose: prie prekybos centrų, statybinių prekių parduotuvių, sandėlių, todėl tikėtina, kad pirmieji maldininkai į Lietuvą pakliuvo su statybinėmis medžiagomis iš Pietų Europos: „Maldininkų patelės kiaušinėlius dažnai lipdo prie akmenų, lentų. Todėl gali būti, kad, pavyzdžiui, kur nors Graikijoje buvo keramikinių plytelių sandėlis, prie tų plytelių maldininko patelė prilipdė kiaušinėlius, o jos buvo atvežtos į Lietuvą.“
Dėl šaltų žiemų ilgą laiką maldininkų kiaušinėliai sušaldavo ir nauja jų karta neišsirisdavo, tačiau labiau atšilus klimatui jų ėmė daugėti.
„Nuo 2015 m. jau buvo kur kas daugiau pranešimų apie maldininkus. Ir ne tik iš pietinės Lietuvos dalies, bet ir iš centrinės. Nuo 2015 m. prasidėjo natūralus maldininkų plitimas. Negalime sakyti, kad jie yra invaziniai vabzdžiai. Tai yra natūrali rūšies arealo plėtra“, – kalba D. Makavičius.
Sutikti jų galima saulės įšildomose vietose, sausose pievose, o kartais sekdami šviesą jie net gali įskristi kambarį. Jie jau yra randami ir Estijoje bei Latvijoje.
Pašnekovo teigimu, Europoje gyvena tik europinių maldininkų rūšis, tačiau pasaulyje šių vabzdžių rūšių yra apie 2,5 tūkst.
Išskirtiniai vabzdžiai
Maldininkai išsiskiria ne tik savo įdomia išvaizda. „Jie taip pat yra nepilnos metamorfozės vabzdžiai“, – sako gamtininkas.
Anot jo, maldininkai vystydamiesi neturi tarpinės lėliukės fazės – iš kiaušinėlių išsiritę jaunikliai yra labai panašūs į suaugėlius, tik maži. Jie išsirita gegužės mėnesį, o jų poravimasis vyksta liepos gale–rugpjūčio mėnesį.
Dar vienas įdomus faktas apie maldininkus – šių vabzdžių patelės būna apie 70 proc. didesnės už patinėlius ir gali siekti 10 cm.
Vis dėlto labiausiai daugelį stebina tai, kad maldininko patelė po poravimosi patinėlį suvalgo. Gamtininkas sako, kad jai reikia maisto medžiagų subrandinti kiaušinėliams. Ir nors per visą šių vabzdžių evoliucijos istoriją patinėliai tapo atsargesni ir bando prie patelės prisliūkinti iš nugarinės pusės, išgyventi pasiseka retai.
Šie vabzdžiai yra plėšrūs – maitinasi kitais vabzdžiais, kuriuos pačiumpa savo priekinėmis galūnėmis. Gamtininko teigimu, maldininkas gali įveikti beveik savo dydžio auką.
Dagelyje Europos valstybių jie yra įtraukti į raudonąsias knygas. „Lietuvoje aptikus maldininką tikrai nereikėtų jo neštis namo ir auginti kaip egzotinį gyvūną, nes tai yra laukinis gyvūnas, taip pat jie gyvena labai trumpai – apie vienerius metus, nes atėjus šalčiams žūna“, – primena gamtininkas.
Jis sako, kad priėjus prie maldininko gamtoje ir su pincetu jam pasiūlius kokį vabzdį, jis grobio greičiausiai neatsisakytų – pačiuptų priekinėmis galūnėmis.
Kitoms rūšims, pašnekovo nuomone, maldininkai neigiamo poveikio nedaro, o ir žmonėms nėra pavojingi. „Žmogaus jis nevertina nei kaip priešo, nei kaip aukos. Jų priekinės galūnės labiau skirtos aukai pagauti, o ne gynybai“, – priduria jis.
