Itin retas atvejis

Nors vaizdo įrašas nėra itin geros kokybės, vis dėlto matyti, kaip žmogus roplį randa žolėje ir pakelia už uodegos. Vyras įrašą išsiuntė Tomui, kuris jį ir paviešino. Tomas sako, kad roplį žmogus rado savo namų teritorijoje tvarkydamas aplinką – pamatęs iš žolių kyšančią uodegą ir pamanęs, kad tai – sliekas, jį pakėlė. Šis žaltys užfiksuotas Vilniuje, netoli Žaliųjų ežerų.

„Tai yra labai įdomus atvejis. Per savo praktiką laukinėje gamtoje nebuvau nė karto sutikęs leukisto ar albinoso roplio, nes jiems prisitaikyti yra be galo sunku. Taip yra dėl labai neadaptyvios spalvos ir pigmento – melanino trūkumo, dėl kurio ropliui saulės šviesa tampa pavojinga, nes melanino nėra arba yra labai nedaug ir jis negali nukenksminti ultravioletinių spindulių. Todėl albinosai ropliai suserga odos melanoma“, – aiškino herpetologas.

Greičiausiai tai bus dažniausia rūšis

Anot jo, iš vaizdo įrašo šimtu procentų pasakyti, kuri tai žalčio rūšis yra sudėtinga.

„Aišku, kad tai yra žaltys. Pagavau stop kadrą, kur matosi galvos forma ir išlikusios dėmelės. Dar peržvelgiau internete – tokios spalvos geltonskruosčio žalčio neradau, yra pasitaikiusių tik visiškai baltų! Dar man ramybės neduoda tai, kad nematau jo žvynų, galbūt tai galėtų būti bežvynizmo mutacija. Bet čia tik spėlionės, nes iš tokios kokybės įrašo sunku konkrečiau pakomentuoti“, – teigė G. Paškevičius.

Herpetologas sako, kad tai tikrai ne angis – jo kūno forma yra kaip žalčio: „Jo kūnelis yra tūbelės formos, o pas angis – duonos kepalo formos, taigi akivaizdu, kad tai yra kažkuris iš žalčių.“

Specialistas konsultavosi ir su kolegomis iš užsienio. Jis sako, kad Lietuvoje yra dviejų rūšių žalčiai: geltonskruosčiai ir lygiažvyniai.

Kadangi žaltys užfiksuotas netoli Žaliųjų ežerų, kur yra drėgna, tai galėtų būti geltonskruostis žaltys, vis dėlto vaizdo įraše matosi, kad jo radimo vietoje yra smėlynai, o tokiose vietose paprastai įsikuria lygiažvyniai žalčiai.

Vis dėlto labiausiai tikėtina, kad vaizdo įraše užfiksuotas geltonskruostis žaltys – jie yra dažniausia žalčių rūšis Lietuvoje. Taip pat herpetologas sako įžiūrintis šviesią dėmę žalčio kaklinėje dalyje, kur paprastai būna jų taip vadinami skruostai.

Herpetologas primena, kad geltonskruosčiai žalčiai yra dažniausiai Lietuvoje sutinkama gyvatė, kuri įprastai gyvena šalia vandens telkinių. Tai yra labai vikri gyvatė, kuri iškilus pavojui gali labai greitai šliaužti, o patekusi į vandenį – ir sparčiai plaukti. Panėrusi po vandeniu ji išbūna apie 3 minutes. Paprastai šie žalčiai slepiasi tarp nuvirtusių medžių, jų šaknų suformuotų ertmių ar smulkių žinduolių urveliuose. Šią žalčių rūšį lengviausia identifikuoti pagal dideles geltonas dėmes galvos šonuose.