Šioje skaitytojo nuotraukoje yra raudonkojė skydblakė (Pentatoma rufipes). Tai dažna rūšis, kurią galime atpažinti iš oranžinių ar raudonų kojų ir iš piešnugarėlės šoninių kampų, kurie nusitęsia į šonus ir sudaro, išsiskiriančius savo forma, plačius pečius.
Dažniausiai raudonkojė skydblakė aptinkama lapuočių ir mišriuose miškuose bei miestų parkuose ir soduose. Šios blakės gali maitintis įvairių rūšių augalais, todėl yra randamos ant ąžuolų, beržų, klevų, liepų, kaštonų ir kai kurių vaismedžių.
Raudonkojės skydblakės, kaip ir visos blakės, turi į straubliuką panašų duriamąjį-siurbiamąjį burnos aparatą, kuriuo pradurdamos augalo lapo audinius, maitinasi jo sultimis. Taip pat šios rūšies suaugę vabzdžiai iš dalies yra grobuonys, galintys maitintis ne tik augalais, bet ir įvairiais drugių vikšrais bei kitais vabzdžiais.
Žmogui šios blakės visiškai nepavojingos, kai kuriais atvejais dėl maitinimosi vabzdžiais, net naudingos, nes gali sunaikinti dalį augalų kenkėjų.
Raudonkojės skydblakės poruojasi rugpjūčio mėnesį, o kiaušinėlius deda į medžio žievės įtrūkimus. Žiemoja prie stambių medžių kamienų, žievės plyšiuose, samanose.
Tai vienintelė Lietuvoje tikrųjų skydblakių rūšis, kurios individai žiemoja nimfos stadijoje. Kitos skydblakių rūšys žiemoja kiaušinėlio arba suaugėlio stadijoje. Nauja suaugusių raudonkojų skydblakių karta pasirodo liepos mėnesį. Jas galima rasti iki vėlaus rudens šalnų, po kurių suaugėliai masiškai žūsta.
Svarbu nepamiršti, kad gamtoje visų rūšių vabzdžiai yra labai svarbūs, nes atlieka begalę darbų: vieni apdulkina augalus, kiti – skaido organiką, treti padeda reguliuoti kitų organizmų populiacijų dydžius.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.
