Žieduota dalis gulbių
Ornitologas V. Eigirdas po feisbuke paskelbta nuotrauka komentavo, jog tai yra gulbių kaklinis žiedas, kurį uždėjo ornitologai.
„Šis konkretus individas turėtų būti paženklintas Latvijoje. Būtų gerai, kad apie paukštį būtų pranešta Lietuvos paukščių žiedavimo centrui. Dar nėra pastebėta, kad toks žiedas paukščiui darytų neigiamą įtaką. Žiedo paukštis tikrai nenusikrapštė, tiesiog tikėtina, kad žiedas uždėtas gana seniai, o plastikas ilgainiui sutrūkinėja ir gulbė greičiausiai žiedą tuoj pames. Tikrai ne visos gulbės taip žieduojamos, yra tam tikros programos, kurių metu uždedamas tam tikras kiekis tokių žiedų. Lietuvoje tokiais žiedai buvo ženklinamos gulbės giesmininkės ir gulbės nebylės, kurios laikosi atokiau nuo žmonių ir metalinis žiedas ant kojos suteiktų per mažai informacijos“, – rašė jis.
Ženklina įvairiais būdais
Susisiekus su ornitologu, jis paaiškino, kad paukščių žiedavimo būdų yra įvairių: nuo metalinio žiedelio ant kojos ir plastikinio žiedo ant kaklo iki plokštelių ant paukščio snapo ar net siųstuvų.
„Populiariausi žiedai – dedami ant paukščio kojų arba kaklo. Spalvinis žymėjimas turi didelį pranašumą, nes paukštį galima identifikuoti iš toli. Visi spalvoti žiedai paprastai būna iš plastiko. Ši medžiaga nėra ilgaamžė, ją veikia šiluma, šaltis. Gulbė tikrai pati nenusidraskytų to žiedo, nes jie taip dedami, kad paukštis jo negalėtų pasiekti. Panašu, kad gulbė gana ilgai tą žiedą nešioja ir jis susidėvėjo. Kadangi taip būna, bet kuriuo būdu ženklinant paukštį taip pat dedamas ir metalinis žiedas ant kojos“, – aiškina V. Eigirdas.
Anot jo, metalinį žiedą nusiimti paukščiui beveik neįmanoma, todėl jis lieka visam gyvenimui, tačiau jį pastebėti specialistams yra kur kas sunkiau. Tuo tarpu spalvotas žiedas ant kaklo matomas net iš 2 kilometrų atstumo.
Kakliniai žiedai dedami tik stambiems žolėdžiams paukščiams, kurie maitinasi žoline augalija, grūdais ir neryja didelių kąsnių. Žiedo diametras padaromas pagal paukščio dydį, todėl maitintis toks sparnuočių ženklinimo būdas jiems netrukdo. Ant kaklo žiedai paprastai dedami gulbėms ir žąsims, nes šie sparnuočiai turi ilgus kaklus.
Mažesni paukščiai žieduojami ant kojų metaliniais žiedeliais. Jiems dažnai naudojami ir spalviniai žiedukai ant kitos kojos.
„Jeigu atsiranda koks nors naujas žymėjimas, pirmiausiai, daromi tyrimai su nelaisvėje laikomais paukščiais, paprastai – zoologijos soduose. Tai leidžia įvertinti, kokią įtaką ženklinimas paukščiui daro ir jei jis netinkamas, jo tiesiog nenaudoja. Niekas nenori paukščiams pakenkti, mes siekiame kuo daugiau apie juos sužinoti“, – pasakoja Ventės Rago ornitologinės stoties vyr. ornitologas.
Padeda sužinoti svarbią informaciją
Ornitologas supranta, kad galbūt spalvotas žiedas paukščiui ant kaklo vizualiai neatrodo labai gražiai, tačiau jis padeda sparnuotį identifikuoti iš kur kas toliau, ypač jei kalbama apie laukinius, prie žmonių neprisiartinančius paukščius. Juos ornitologai paprastai stebi su žiūronais, monokliais, fotografuoja telefonais, fotoaparatais.
„Technologijos leidžia nuskaityti net ir smulkių, pavyzdžiui, prie lesyklų žiemą, atskridusių paukščių spalvinius žiedukus ant kojų. Spalviniai žiedai turi kodukus arba būna sudaryti iš kelių spalvų, kurios sudaro tam tikrą kombinaciją. Iš to gali identifikuoti paukštį“, – aiškina pašnekovas.
Jo teigimu, kaklinius žiedus jau keičia naujesnės technologijos. Kai kuriems stambiems paukščiams, taip pat ir gulbėms, ant kaklo dedami siųstuvai.
Ornitologas sako, kad kol kas šis būdas nėra plačiai naudojamas, nes vieno tokio siųstuvo kaina siekia apie 1000 eurų. Vis dėlto būtent siųstuvai leidžia gauti kone daugiausiai informacijos apie paukštį: „Pavyzdžiui, kormoranui, tokiam nardančiam paukščiui, galima dėti siųstuvėlį ant nugaros ir galėsime matyti, ne tik kur jis skrenda, kurlink juda, bet ir kokiame aukštyje yra, kaip giliai nardo.“
Anot jo, ornitologams svarbu nustatyti paukščių migracijos kelius, žiemojimo vietas, sužinoti, ar konkretus paukštis grįžta į tą pačią vietą, ar skrenda su tuo pačiu partneriu, ar užima tą patį lizdą.
„Gali atrodyti, kad jau daug paukščių sužieduota ir mes jau labai daug informacijos turime, bet klimatas keičiasi, atsiranda naujos jų rūšys. Mūsų paukščiai taip toli nebemigruoja, todėl atsiranda nauji migracijos keliai ir žiemojimo vietos. Patobulėjo ir jų gaudymo būdai, galime pagauti ir sužieduoti retesnius paukščius, daugiau apie juos sužinoti“, – teigia V. Eigirdas.
„Pavyzdžiui, Ventės Rage neseniai gandrui uždėjome siųstuvą ant nugaros. Atrodytų, ką dar apie juos galima sužinoti, bet paaiškėjo, kad viename lizde perintys patinas ir patelė migruoja ir žiemoja atskirai, o sugrįžta į tą patį lizdą. Anksčiau buvo manyta, kad pirmas iš šiltųjų kraštų grįžta patinas, kuris sutvarko lizdą ir laukia patelės, šiais metais viename lizde patelė grįžo pirma. Taigi, paukščių žiedavimas vis dar suteikia svarbios informacijos ir yra prasmingas bei naudingas“, – priduria sparnuočių žinovas.
Ornitologai žieduoja visus laukinius paukščius, išskyrus balandžius, nes jie labai pripratę prie žmonių, lengvai stebimi. Žiedavimas vyksta ištisus metus. Įdomu tai, kad kai kurių paukščių, pavyzdžiui, žuvėdrų jauniklius galima žieduoti vos išsiritusius, nes jie greitai palieka lizdą, o jų kojos dydis jau prilygsta suaugusio paukščio kojai.
