Vos pastebimi

„Temstant varliagyviai eina ant kelių, asfalto, šaligatvių, nes per dieną šias vietas įšildo saulė, o kai palyja jiems būna drėgna ir malonu, todėl daugybė jų sueina ten šildytis ir drėkintis. Dažniausiai tuo metu tiek eidami pėsčiomis, tiek važiuodami mašina, dviračiu ar paspirtuku, žmonės juos ir pražudo. Aišku, tą mažą varlytę pamatyti gana sunku, nes jie yra vos didesni už skruzdę“, – sako G. Paškevičius.

G. Paškevičius
Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Herpetologo teigimu, varliukų ir rupūžiukų vystymosi laikas sutampa, todėl šiuo metu galima pamatyti ir vienų, ir kitų.

„Vėliausiai iš visų išsivysto žaliosios rupūžės, nes ši rūšis yra labiau pietinė, bet iš esmės visų varliagyvių vystymasis sutampa. Kaip tik dabar yra pats pikas, kuomet varliagyviai išlipa į sausumą ir ieško savo ilgalaikių buveinių. Aišku, kiek ilgai jos gyvens vienoje vietoje, priklausys ir nuo to, kiek joms tinkamos bus tos vietos sąlygos, galbūt reikės dar vienos migracijos“, – pasakoja specialistas.

Anot jo, varliagyvius svarbu išsaugoti, nes jie mažina mūsų nemėgiamų kraujasiurbių populiaciją.

„Šiemet uodų tikrai daug, todėl kitąmet varlių populiacija bus tikrai išaugusi, nes joms bus pakankamai daug maisto. Taigi, kad uodai atsigavo biologinei įvairovei tik geriau. Jeigu žmonės padės išsaugoti varlytes, mums patiems bus naudos – galėsim vakare ramiau pasėdėti lauke. O turėti varlytes kompanijoje yra labai įdomu. Juk jos, ypač patinai poravimosi metu, labai gražiai, kaip aš sakau, „čiulba“. Tikrai verta tokius gyvūnus išsaugoti“, – įsitikinęs herpetologas.

Liesti geriau su pirštine

Specialistas pataria varliagyvių neimti plikomis rankomis, verčiau – užsidėti pirštinę. Tai, anot jo, reikėtų daryti dėl pačių varliagyvių saugumo. Vis dėlto jei po ranka pirštinių nėra, o varliukui ant kelio pavojinga, jį verta gelbėti ir be jų.

„Tikrai mažesnė blogybė rupūžę ar varlę patraukti nuo kelio plikomis rankomis nei palikti ant jo, kai tai – nesaugu. Imti plikomis rankomis nereikėtų ne todėl, kad kas nors nutiktų žmogui, bet dėl to, kad varliagyviai dalinai kvėpuoja per savo odą. Jų oda yra pakankamai jautri, o pas varles – ir drėgna. Kai mes ją paliečiam su rankomis, galime išsausinti. Gali būti, kad mūsų rankos yra išteptos kremu, kvepalais, taigi klausimas, kaip tai paveiks varlytę ar rupūžytę. Varlytei išsausėjusios odos vietos gali sukelti bėdų, nes jas susidrėkinti jai bus sunkiau, ir ten gali pradėti veistis grybeliai, bakterijos, kurios gali ją susargdinti“, – aiškina G. Paškevičius.

Jis paneigia gandą, kad žmogui paėmus rupūžę ant jo rankų atsiras karpos: „Tai – visiškas mitas.“

Herpetologo teigimu, rupūžė gindamasi gali ant žmogaus rankų išleisti kūne sukauptą vandenį, kurį ji saugo, jei ilgai nerastų vandens telkinio ir reikėtų susidrėkinti.

„Tas vanduo tikrai nėra kaip nors užnuodytas ar kenksmingas žmogui“, – patikslina jis ir pabrėžia, kad paėmus rupūžę nuo kelio labai svarbu ją nunešti į tą pusę, kur ji ėjo, jokiu būdu – ne atgal.