Ėjo iš žvejybos
Tajus Sitavičius vasaromis vieši pas senelius kaime. Netoli senelių sodybos telkšo Urnėžių kaimo tvenkinys, tad jaunuolis neretai patraukia kaimo vieškeliu į žvejybą.
Tiesa, tai, kas nutiko šį antradienį, jaunuolis prisimins dar ilgai – jam teko priimti drąsų ir ryžtingą sprendimą gelbėjant į nelaimę patekusį stirniuką.
„Nuo senelių namų iki užtvankos netoli, gal koks 1 kilometras. Tądien ir važiavau prie užtvankos žvejoti, o grįždamas iš žvejybos pastebėjau stirną prie šulinio.
Iš to šulinio sklido keistas garsas, tad nuėjau pažiūrėti, kas ten atsitiko.
Man priėjus arčiau, stirna nubėgo kiek toliau nuo šulinio, o pačiame šulinyje pamačiau stirniuką, kuris leido keistus garsus, tarsi prašydamas pagalbos“, – įvykio detales pasakojo jaunuolis.
Lipo gelbėti
Jaunuolis pasakojo, kad šulinys buvo be vandens. Jame buvo tik šiukšlės, o po jomis – tvirta žemė. Nepaisant to, šulinys buvo kelių metrų gylio, tad jis tiek gyvūnui, tiek žmogui galėjo tapti mirtinais spąstais.
„Nieko negalvodamas įlipau į šulinį. Viskas vyko gana greitai.
Paėmiau stirniuką į glėbį. Jis leido keistus garsus, buvo išsigandęs, tačiau neatrodė sužeistas.
Vos tik iškėliau stirniuką, šis staigiai nuliuoksėjo pas mamą. Viskas baigėsi laimingai – tiek aš, tiek stirniukas likome sveiki“, – džiaugėsi drąsuolis T. Sitavičius.
Pranešė kaimynei
Keli metrai nuo vieškelio esantis atviras šulinys pavojingas tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tad jaunuolis kreipėsi į savo kaimynę Dovilę Šlikę, kad ši suorganizuotų šulinio uždengimo darbus.
„Iš tiesų nėra aišku, kam tas šulinys priklauso. Ar žemės savininkui, ar seniūnijai. Tik faktas, kad jis yra pavojingas.
Čia gali įkristi ir vaikai, ir suaugusieji, ir gyvūnai.
Vietiniams žmonėms tikrai didelis pavojus, be to, čia važiuoja nemažai vaikų maudytis, nemažai eina žirnių pasiskinti, bet kada gali įvykti nelaimė“, – paaiškino D. Šlikė.
Giria jaunuolį
Kaimo gyventojai giria drąsų jaunuolį už jo kilnų poelgį ir prašo vietos valdininkų pagalbos.
„Būtų gerai, kad seniūnas išsiaiškintų, kieno tas šulinys. Jei turi savininką, savininkas turi jį uždengti. Jei tai bešeimininkis turtas, seniūnija turi pasirūpinti, kad žmonėms būtų saugu. Iki nelaimės čia – vienas žingsnis“, – dėstė moteris.
