Vynuoginės sraigės yra gyvūnai, kuriems reikia šilumos ir drėgmės. Jei yra nepalankios klimato sąlygos - šalčiai, sausra, jos saugodamos savo drėgmę mantijoje ir kriauklėje esantį vandenį, pasigamina tokią apsauginę plėvelę ir ja užsidengia. Plėvelė yra laidi orui, tačiau neišgarina drėgmės iš vidaus. Tokioje būsenoje sraigės gali išbūti iki kelių mėnesių. Jos taip elgiasi ir žiemą – tarsi uždaro savo namų duris, o kai pajunta, kad ta plėvelė sudrėksta, ją suvalgo, išlenda ir toliau gyvena pilnavertį gyvenimą.
Sraigėms, kad galėtų šliaužti, reikalinga drėgmė, nes jos turi išskirti gleives. Kartais gamtoje net galima pamatyti sraigių nušliaužtų takų. Todėl jei yra sausa, jos negali šliaužti ir apsisaugo pasigamindamos tą apsauginę plėvelę.
Jeigu mes rastume tokią „užsidariusią“ sraigę ir padėtume ją į drėgną aplinką, pamatytume, kad ji po kurio laiko išlįs. Tos „durelės“ nereiškia, kad sraigė yra mirusi. Tai galima nustatyti sraigę pakilnojus rankoje – ji turi sverti. Jei jaučiasi svoris, ji tikrai gyva, o jei yra išdžiūvusi, tai bus lengva, liks tik kiautas.
Pagal vynuoginių sraigių rieves galima paskaičiuoti, kiek sraigei metų, tam tikrais tarpais jos kiaute išsidėsčiusios storesnės rievės, taigi kiek tų rievių yra, tiek sraigei metų. Lietuvoje daugiausiai sraigei gali būti 5 metai.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.
