Nuotraukoje yra gegužinė žvynšaknė. Vienas iš ankstyvųjų žydinčių augalų. Žvynšakne jis vadinamas dėl to, kad jo šakniastiebis apaugęs tarsi mažais žvyneliais.
Augalo antžeminis stiebas - storas, sultingas, su žvyniškais lapais ir vienašalės kekės formos žiedynais. Iš pradžių augalas būna susirietęs, vėliau išsitiesia, kad žiedai būtų geriau prieinami vabzdžiams. Jis iškyla ir sužydi balandžio-gegužės mėnesiais, kol nesulapoję medynai ir neužgožia kitos žolės. Nužydėjusi žvynšaknė brandins sėklas, kurias platins skruzdėlės ir vanduo, tada vėl tūnos po žeme iki kito sužydėjimo.
Gegužinė žvynšaknė yra bechlorofilis augalas, todėl jis neturi žalios spalvos. Tai įdomus, violetiniai rausvos spalvos augalas, tačiau jis yra parazitas. Jis parazituoja lapuočių medžių, dažniausiai lazdyno, šaknis. Jų šakniastiebiai turi siurbtukus, kuriais augalas prisitvirtina prie lazdyno šaknų ir iš jo siurbia maistines medžiagas. Augalui tų medžiagų pačiam gamintis nereikia – jis nevykdo fotosintezės, todėl chlorofilas nereikalingas.
Didelių nuostolių medžiams gegužinės žvynšaknės nepadaro, nes jų nėra daug - tai gana retas augalas.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.
