Nuotraukose užfiksuotas laukys. Laukys – pakankamai įprastas Lietuvos vandens paukštis. Taip pat kaip ir didžiąsias antis, laukius tikrai galima sutikti net miestuose, miestelių tvenkiniuose, ežeruose. Jie dažniausiai būna pakrantėse, kur maitinasi vandens augalija.
Atpažinti laukį labai lengva - jis atrodo kaip visiškai juoda antis, tik snapą turi ne kaip anties, o kaip vištos, todėl jis priklauso vištelinių paukščių būriui. Jo snapas yra skirtas ūgliukų skabymui, o ne turškimui, kaip pas antis.
Taip pat šis juodas paukštis ant kaktos turi tarsi baltą ragą. Iš tikrųjų tai yra baltos odos lopinėlis, kuris pavasarį dar paryškėja. Taip pat laukius galima atpažinti iš tokio tipinio metalinio cinksėjimo.
Šis paukštis Lietuvoje beveik nežiemoja. Didžioji jų dalis išskrenda į Pietų Europą. Daugiausiai jie žiemoja aplink Viduržemio jūrą, Italiją, Graikiją.
Rečiau, šiltomis žiemomis pasilieka ir Lietuvoje. Paprastai juos galima pamatyti Nemuno upėje ir kituose didesniuose neužšalusiuose vandens telkiniuose, ypač kur yra seklu, yra dumblynai, jie gali pasiekti žolių.
Laukys įdomus tuo, kad beveik visada migruoja nakties metu. Dieną migruojant šį paukštį pamatyti pakankamai reta.
Į Lietuvą sugrįžę kovo mėnesį jie pradeda tuoktuves. Perėjimui šie paukščiai dažniausiai renkasi nendrynus, sąžalynus, kad nuo kranto lizdas nesimatytų ir nebūtų lengvai prieinamas.
Laukiukai auga pakankamai ilgai – porą mėnesių, ir suauga tik artėjant trečiam mėnesiui.
Laukius galima stebėti ne tik pavienius, bet ir būriais. Kartais migracijos metu jie telkiasi į labai gausius būrius. Galima pastebėti ir šimtų ar tūkstančių laukių būrius. Na, o perėjimo metu jie būriais nebesilaiko, pasklinda poromis po visus vandens telkinius.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.
