Tikra atgaiva pavasarį
Lietuvos bonsai asociacijos vadovas, sakurų ekspertas Kęstutis Ptakauskas sako, kad sakuros tokios patrauklios ne vien dėl savo grožio, bet ir todėl, kad po žiemos esame išsiilgę spalvų ir žiedų.
„Po pilko pavasario sakuros yra pirmas medis, kuris išskleidžia žiedus ir todėl jie taip traukia žmones. Sakuros pakelia nuotaiką. Žmonėms norisi pamatyti kažką skaidraus, šviesaus. Sakuros žiedas teikia tokį tikrą pavasarinį džiaugsmą“, – sako jis.
„Tai yra japonų medis, kuris simbolizuoja samurajaus dvasią, kadangi jo žiedai pakankamai neilgai laikosi. Sakuros žiedas kaip ir samurajus labai staiga pasirodo ir taip pat greitai pranyksta – nužydi“, – sako jis.
Anot jo, sakurų žiedai moko žmones pasigrožėti akimirka. Stebėdami kaip skleidžiasi žiedai, jie mokosi sustoti.
„Sakuros žydi apie balandžio vidurį. Vienos prasiskleidžia anksčiau, kitos - vėliau, bet visas periodas trunka apie dvi su trupučiu savaitės. Jei žemė bus labai sausa, papuls vėjai - medis pražydės greičiau“, – pasakoja sakurų žinovas.
Atlikti formavimo darbai
Lietuvoje sodintos vienos atspariausių sakurų, galinčių atlaikyti šaltesnius orus. Bonsai specialistas šį pavasarį jau lankėsi Vilniaus sakurų parke ir atliko svarbiausią darbą - formavo medžių šakas.
„Kadangi šakos jau buvo ant žemės, reikėjo jas atsargiai, gražiai suformuoti, kad žmonės galėtų ateiti prie medžių. Jeigu būtume šiemet to nepadarę, po medžiais atsisėsti būtų praktiškai neįmanoma. O dabar žmonės galės pasėdėti, išgerti kavos, pamedituoti, – sako pašnekovas. – Aš labai atsargiai suformavau, kad išlaikyčiau meninį grožį. Kadangi dirbu su bonsai, išmanau formavimo techniką, padariau, kad tai būtų beveik nepastebima.“
Pirmieji sakurų medžiai Čijunės Sugiharos sakurų parke sodinti 2001 metais ir vėliau. Jie gali atlaikyti ir iki -26 laipsnių šaltį, tačiau tokie orai paveikia jų kamienus – jie sutrūkinėja. „Šiemet bandysim jiems pritaikyti bonsai gydymo techniką“, – pasakoja K. Ptakauskas.
Pasodinta naujų medžių
Šiemet sakurų parkelis Neries krantinėje pasipildė dar 17 naujų medžių. K. Ptakauskas sako, kad sodinta kita sakurų rūšis – 2010 metais Londone pripažinta kaip gražiausias parko medis.
„Šie medžiai vieni pirmųjų pražysta. Nors kitos sakuros nemezga vaisių, šita rūšis turi nedidelius vaisiukus, todėl į parką pritraukia ir paukščius. Taigi, žmonės galės juos stebėti, fotografuoti ir jų klausytis“, – sako pašnekovas.
„Medžiai po pasodinimo greitai pradeda žydėti, bet, žinoma, tų pirmų sakurų medžiai jau dideli ir duoda visą grožį“, - tikina jis.
Naujosiomis sakuromis bus galima grožėtis ir rudenį – tai vienas pirmųjų medžių, kurio lapai paraudonuoja jo pradžioje.
Ne daugelis žino, bet sostinės sakurų parke tarp šių japoniškų vyšnių buvo įsimaišę ir 17 obelų. Šiemet jos buvo persodintos atskirai, o vietoj jų pasodinta naujųjų sakurų. „Bus tikrai gražu. Sakuros nužydės, žydės obelys. Tas gražus žydėjimo laikas prasitęs ir teiks džiaugsmą apie mėnesį“, – kalba pašnekovas.
Džiugina ne tik Vilniuje
Pamatyti pavasarį rausvais žiedais pražystančių sakurų galima ne tik sostinėje. Jos sodinamos ir kituose miestuose.
Sakurų ekspertas sako, kad šiuo metu Vilniuje jau auga apie 250 šių japoniškų vyšnių. Alytuje netrukus bus per 110 medžių. Elektrėnuose - 50, panašiai tiek ir Klaipėdoje.
Šis medis savo grožiu žavi žmones ne tik Lietuvoje, bet ir šio medžio tėvynėje – Japonijoje, taip pat Korėjoje, Kinijoje.
K. Ptakauskas sako, kad lankydamasis šiose šalyse savo akimis matė kaip pavasarį žmonės tiesiog būriais traukia jomis pasigrožėti ir toje minioje yra nuo paties jauniausio iki vyriausio. „Žmonės leidžia laiką parkuose, visi su fotoaparatais, vaikais ant pečių – visi žavisi šio medžio grožiu“, - pasakoja jis.
Kadangi šiuo metu dėl karantino ribojimų geriau nesibūriuoti, siūlome pasigrožėti Delfi fotografo padarytomis sakurų nuotraukomis.
